Aš skaičiau ir man tikrai labai patiko.
Ši istorija nutiko seniai, kai dar nebuvo nei televizorių, nei automobilių su oro pagalvėmis. Bet ir tada jau buvo meilės kančios, nuo kurių nėra veiksmingų vaistų, kaip ir nuo šienligės.
Vieną dieną į Tomeko krautuvėlę užėjo mergaitė. Ji norėjo nusipirkti tik miežinį čiulpinuką, bet domėjosi ir daugybe stalčiukų, kuriuose buvo neįtikėtinų dalykų...
- Vadinasi, savo parduotuvėje turite visko? Tikrai visko? – paklausė mergaitė, pakėlusi į jį akis. Tomekas mažumėlę sutriko.
– Na taip...Visko, ko reikia... – atsakė jis, per daug nesikuklindamas.
– Tada, – paklausė ji laibu, neryžtingu, bet, kaip Tomekui pasirodė, beprotiškos vilties kupinu balseliu, – tada gal turite...Kžaro upės vandens?
Tomekas nežinojo, kas tai per vanduo. Neįsivaizdavo net, kur ta Kžaro upė galėtų būti. Mergaitė šitai pamatė, jos akyse šmėstelėjo šešėlis, ir net nepaklausta ji atsakė:
– Tai vanduo, kuris neleidžia numirti, argi nežinojote?
Ir vieną dieną Tomekas iškeliavo ieškoti Kžaro upės...
Knygoje 167 puslapiai,tad nera labai stora.
Verta paskaityti,galbūt ne visiems ji pasirodys įdomi,pavyždžiui man iš serijos `Beveik suauge` knygos neįdomios,tad kiekvienam skirtyngai : )
