
Marse kadaise būta didžiulio vandenyno, kuris dengė trečdalį planetos, mano amerikiečių mokslininkai. Kaip rašo factnews.ru, remdamasi NASA mokslininkų ir Šiaurės Ilinojaus universiteto mokslininkų pranešimu, vandenyną maitino daugybė upių ir upelių, atsiradusių dėl stipraus lietaus ekvatoriaus rajone.
Išanalizavę palydovų nuotraukas mokslininkai sudarė naują Marso žemėlapį ir išsiaiškino, kad slėnių ir kanalų tinklas planetoje labiau išsišakojęs ir platesnis, nei manyta anksčiau. Slėnių ir kanalų plotas pasirodė esąs dvigubai didesnis, nei nuo devintojo dešimtmečio vidurio manė tyrinėtojai.
Slėnių tinklas Marse aptiktas dar aštuntąjį dešimtmetį. Nuo tada mokslininkai nesutaria, ar slėniai buvo užlieti vandens, ar susiformavo dėl požeminių vandenų išsekimo ir erozijos. Jei teisinga pirmoji versija, vadinasi, raudonosios planetos klimatas kadaise buvo šiltas ir drėgnas, jei antroji – Marso klimatas turėjo būti šaltas ir sausas. Naujo tyrimo autoriai mano, jog vandenyno buvimas patvirtina šilto ir drėgno klimato hipotezę.
Marso nuotraukose amerikiečių mokslininkai pamatė ne tik vandenyną, bet ir kanalus ekvatoriaus ir vidurinių pietų platumų teritorijoje. Tyrinėtojai mano, kad šiame plote iškrisdavo gausūs krituliai, o paskui vanduo nutekėdavo į šiaurę – į vandenyną. Pietinė planetos dalis, kurioje daugiausiai aukštumų, buvo sausa, ten vyravo kontinentinis klimatas, įsitikinę mokslininkai.