Geriausias žmogaus draugas
59 pranešimai(ų)
• Puslapis 4 iš 4 • 1, 2, 3, 4
Siek tiek informacijos apie suni. Gal isitikinsite jog suo geriausias zmogaus draugas
ei norite įsigyti šunį, gerai apsvarstykite šį sprendimą. Šunys vidutiniškai gyvena 10 metų, tad visą šį laikotarpį Jums teks šuneliu rūpintis, jį prižiūrėti, surasti jam laiko su juo pažaisti. Šuo bus naujas šeimos narys, kuriam reikės ir Jūsų meilės, ir šilumos. Prieš įsigyjant šunį apsvarstykite, kokio dydžio šunį galite laikyti, nes šuniukas nebus visą laiką mažas; jis augs ir jam reikės vis daugiau erdvės. Pagal tai lengviau išsirinksite šuns veislę. Suaugusio šuns pirkti nerekomenduojama. Idealiausia amžiaus riba 8-10 savaičių. Mityba. Prieš įsigyjant šuniuką, būtina išsiaiškinti šuns mitybos ypatumus. Mūsų parduotuvėse pirkdami šuniuką, čia dirbantys kvalifikuoti darbuotojai puikiai patars kokiu pašaru maitinti mažylį. Jūsų šuniukas bus pasvertas ir nustatytos ėdesio normos. Tai labai svarbu, nes šių normų reiks laikytis, kad šunelio neperšertumėte. Daugelis mažų šunų neturi sotumo jausmo ir valgys tiek, kiek duosite. Sušerdami daugiau negu priklauso šuniuko normai, skrandis priverčiamas labai išsipūsti. Skrandžio sienelės taip išsitempia, jog gali pasirodyti kraujosruvos, ko pasėkoje ilgainiui gali prasidėti uždegiminiai procesai. Palyginkime mažą šuniuką su mažu vaiku. Kaip jaučiasi peršertas 6 savaičių šuniukas, mes to nežinome. Ką gi, padauginkime šį skaičių iš 7 ir gausime 42 savaičių kūdikį. Tokio amžiaus persivalgęs vaikas gali numirti per kelias valandas! Tas pats ir su šunimis. Nors jie juda daugiau, tačiau peršėrimas gyvūnams yra labai pavojingas. Todėl nesistenkite būti „geri“ duodami daugiau. Daugeliui žmonių rekomenduojama sauso pašaro norma atrodo labai nedidelė. Tačiau visuomet yra pabrėžiama, kad šalia sauso pašaro būtina padėti vandens. Šio pašaro gabaliukai užgeriami vandeniu skrandyje išbrinksta, išsipučia ir Jūsų šuniukas pavalgo sočiai. Jei gyvūnui atitaikėte tinkamą pašarą - jo nebekeiskite. Kiekvienas maisto pakeitimas gali sukelti žarnyno problemas. Labai svarbu yra šėrimo laikas. Tam skiriama apie 20min. Jei šuniukas nesuėdė savo normos, maistas nuimamas. Kodėl? Pirmiausia dėl tos pačios priežasties – kad šuo nepersiėstų. Antra, ilgai laikant pašarą, šuniui susikuria pertekliaus jausmas, ir jis pradeda mažiau ėsti. Jei šuniukas atsisako vieno ar dviejų maitinimų – nekelkite panikos. Tai nereiškia, kad jis serga. Šuo gali tiesiog neturėti apetito. Tačiau jį stebėkite atidžiau: atkreipkite dėmesį ar šuo neviduriuoja ir ar nevemia, ar jis žaidžia, ar daugiau miega. Jei viskas gerai, stenkitės šuniuką kiek prajudinti, daugiau su juo pasivaikščiokite. Kaip elgtis parsinešus šuniuką namo? Įsigijus mažylį, vežkite jį namo. Kelionė į namus, nauji žmonės, nauja vieta šuniukui sukelia stresą, todėl pirmomis dienomis leiskite mažyliui apsiprasti namų aplinkoje. Jokiu būdu nepervarginkite mažylio, todėl nepulkite tuoj pat su juo žaisti, jo auklėti ar jį nešioti. Parsivežus šuniuką ir leidus jam kiek laiko palakstyti po namus, vėliau paberkite pašaro. Nenustebkite, jei pirmomis naktimis šuniukas ims cypti. Mažyliai atskirti nuo motinos jaučiasi prislėgti, jiems gali būti baisu, liūdna, o galbūt dar nepraėjęs patirtas stresas. Tačiau apsipratus Jūsų namuose, šuniukas nebeinkš. Pratinimas daryti į vietą. Šuniuką pratinkite nuo tos vietos, kur jis pirmą kartą padarė. Tam tikslui galite įsigyti specialias šuniukų palas ar popierėlius. Tai labai naudingas dalykas. Jos skleidžia kvapą, o kadangi šunys orientuojasi į kvapus, todėl jis kitą kartą atbėgs daryti į tą vietą, kur padėta pala. Šį popierėlį palaipsniui traukite link durų arba link tos vietos, kur šuniukas ateityje šlapinsis. Beje, šiandien ne tik katėms, bet ir šunims galime pasiūlyti puikų sušokantį kraiką. Tai ypač naudinga turint mažų veislių šuniukus, kuriuos žiemą šalta vesti į lauką pasivaikščioti. Pratinimas į lauką. Į lauką šuniukui galima eiti tada, kada jis paskiepytas visus tris kartus. Pirmą kartą šuniukas skiepijamas 6 savaičių, antrą kartą 9 savaičių, o trečią kartą šuniui sulaukus 3 mėnesių. Po šio paskutinio skiepo dar palūkėkite 10-14 dienų ir tuomet jau ramia sąžine galite eiti pasivaikščioti su savo augintiniu. Pirmą kartą veskite mažylį į ramią vietą. Išėjimas laukan gyvūnui dar yra nauja ir nežinoma, todėl tai sukelia stresą. Į lauką veskite tik su pavadėliu ir antkakliu, nes išsigandęs šuva gali lengvai išbėgti į gatvę ir palįsti po mašina. Pirmais kartais venkite bet kokių kontaktų su nepažįstamais žmonėmis, o ypač su kitais šunimis. Šuniuką į lauką veskite tik po miego, jam paėdus ir pažaidus. Akių valymas. Šuns akis būtina laikas nuo laiko pavalyti. Migdolo riešuto formos akys reikalauja mažiausiai priežiūros. Jos mažai ašaroja, todėl užtenka kartą per dieną iš akių kampučių išvalyti traiškanas. Migdolinėmis akimis pasižymi koliai, bulterjerai, jorkšyro terjerai bei visi kiti terjerai. Apvalias akis turinčių ši-cu, pekinesų, bokserių, prancūzų buldogų, mopsų akys nuolat šlapiuoja. Nevalant ir nesausinant šių ašarojimų, po akimis atsiranda rudi ašarų nubėgimo takeliai, kurių ilgiau nevalant, atsiranda šlapiuojančios žaizdos. O jas užgydyti yra labai sunku. Vadinamąsias „bėgančias akis“, kurias būtina valyti bent kartą per dieną, turi senbernarai, basetai, bladhaundai, kai kurie šarpėjai. Norint išvalyti šuniukui akis, reikia turėti specialiai tam skirtą skystį. Mes rekomenduojame įsigyti iš tiesų kokybiškus „Beaphar“ arba „Trixie“ firmos akių priežiūros priemonę. Šiuo skysčiu suvilgykite vatos tamponėlį bei švelniais judesiais nuvalykite po akimis susidariusius ašarų takelius. Valyti akis patartina kiekvieną dieną, o parodiniams šunims, kuriems negali matytis nubėgę ašarų takeliai, akis valykite kelis kartus per dieną. Parodose dalyvaujantiems šunims patartina naudoti „Super whitening gel“ iš „1All systems“ linijos. Ausų valymas. Daugumos sveikų ausų valyti nereikia, tačiau kartas nuo karto būtina apžiūrėti, kad įsitikintumėte, ar gyvūno ausys iš tiesų švarios. Per dažnai valyti šuns ausis negalima, nes organizmas į tokį valymą gali pradėti reaguoti kaip į svetimkūnį, kurį neva reikia pašalinti ir todėl gaminsis daugiau sieros ausyse. O tai gali sukelti uždegiminius procesus. Uždegimai dažnai pasireiškia paraudusia ar pastorėjusia ausies oda. Tačiau, žinoma, jei ausies kriauklėje pastebėjote nešvarumus, t.y. sierą, svetimkūnius - ausis valyti būtina. Sieros likučius nesunkiai pašalinsite pagaliuku su vata, pamirkytą ausų valiklyje. Po to į ausies landą atsargiai įlašinkite 2-4 lašus ausų valiklio ir ausies pagrindą pamasažuokite (masažuojant turi girdėtis kliuksėjimas). Tuomet ausies landą sausai išvalykite tuo pačiu pašalindami nešvarumų likučius. Šuns ausis patariama valyti kartą į savaitę. Kasdieniniam naudojimui mes Jums galime pasiūlyti kokybišką „Trixie“ firmos valiklį ausims. Atminkite, jog jaunų šuniukų ausys paprastai tampa nešvarios daug greičiau, nei suaugusių šunų, tačiau su amžiumi tai praeina. Jei ausies kriauklėje pastebėjote svetimkūnį ar vabzdį, kurio patys pašalinti negalite, skubiai kreipkitės į veterinarą. Nagų karpymas. Kai kurie žmonės vis dar mano, kad šuniui karpyti nagus yra beprasmiška, nes jų nagai nudyla patys. Taip, tai tiesa, jei šuo kiekvieną dieną laksto po 5-6 valandas ant kietos žemės. Tačiau pripažinkime, jog daugelis šunų, ypač gyvenančių miestuose į lauką išbėga tik trumpam atlikti gamtos reikalus. Tokio laiko tarpo neužtenka savaiminiam nagų nudilinimui. O per ilgi nagai tiesiogiai gresia Jūsų augintinio sveikatai: Pirmiausia ilgi nagai trukdo normaliai vaikščioti. Besiremiantis į žemę nagas spaudžia piršto falangą. Šuo stengdamasis išvengti skausmingo pojūčio ima remtis visa pėdos pagalvėle ir pirštus išskečia „vėduokle“. Todėl letena tampa išplėsta, gali išsivystyti plokščiapadystė, neteisingas visos galūnės formavimasis, sausgyslių patempimai, artritai, sąnarių skausmai. Antra, ilgi nagai lygiai kaip ir žmogui, lengvai užkimba už įvairių daiktų. Nagas gali įstrigti į dubeles ar plyšelius ir šuo išsigandęs bandydamas ištraukti pėdą gali išplėšti visą nagą su mėsa. Suprantama, jog šunelis išgyvens, tačiau tuo metu jam labai smarkiai skaudės. Norint išvengti šių nemalonumų Jūsų šuniuko labui raginame laikas nuo laiko pakirpti nagus. Svarbu suvokti, jog tai nėra baimę kelianti procedūra. Anaiptol, tai atlikti gana paprasta. Žinant nago sudėtį, šuns nagus galėsite pakirpti patys ir Jums nereiks kiekvieną kartą kreiptis į veterinarą. Pirmiausia ką reiktų padaryti, tai įsigyti specialiai tam skirtas „žnyples“ arba vadinamąsias „giljotinas“. Šios žirklutės specialiai pritaikytos lenktam šuns nagui, todėl jomis nukirpti bus labai lengva ir paprasta. Žnyplės turi ribotuvą, leidžiantį nukirpti 1-3 mm. nago ilgio. Nepatyrusiam šeimininkui tai padės nukirpti tik suragėjusį nago galiuką ir neužgauti gyvuonies. Giljotina turi tik vienerius ašmenis, todėl pjūvis lygus, nagas netrupa. Tačiau nepatyrusios rankos gali nukirpti per daug. Paprastomis žirklėmis net nemėginkite kirpti, nes šuns nago neįveiksite. Jei jau žirklutes išsirinkote, tuomet išnagrinėkime patį nagą. Šuns nagas sudarytas iš dviejų dalių: iš nejautraus raginio luobo, kurį reikia nukirpti ir iš gyvuonio, kuriame daug kraujagyslių bei nervų galūnių. Kadangi tai jautrioji nago dalis, jos kirpti negalima. Jei nagučiai šviesūs tuomet puikiai matysite, kur baigiasi nejautrioji dalis ir prasideda gyvnagis. Rausvas gyvuonis aiškiai persišviečia pro pusiau permatomas sieneles. Esant tamsiam nagui šio skirtumo taip aiškiai nematyti, todėl nagą pakirpkite 1-2mm, kol imsis matytis baltas nedidelis taškelis – gyvnagio pradžia. Tuomet nebekirpkite, kad nepažeistumėte kraujagyslių. Pakirpti nagai neturi liesti grindų, o šuo turi pilnai remtis galūnėmis. Na, o jei netyčia nukirpote per daug – svarbiausia neišsigąsti. Prie kraujuojančio nago pridėkite vatą, suvilgytą vandenilio peroksidu ar kalio permanganatu ir kraujavimas greitai liausis. Neužmirškite patrumpinti penktojo priekinės letenos piršto nago, kuris žemės neliečia. Neliesdamas žemės jis nenudyla visiškai ir vis augdamas gali įsmigti į piršto pagalvėlę. O tuomet be chirurgo pagalbos neapseisite. Pirmais kartais šuo gali priešintis ir cypti, tačiau ne iš skausmo, o veikiau iš baimės. Norint to išvengti rekomenduojama šuniuką palengva pratinti. Pradžioje nagų nekirpkite, o tiesiog pagremžkite kraštus karpykle, kad šuo suprastų, jog nagų karpymas nebaisus, o netgi malonus. Jei karpysite nagus reguliariai ir nepažeisdami gyvnagio, tuomet šuo ne tik pripras, bet ir pamėgs šią procedūrą. Dantų priežiūra. Šuo ėdantis sausą maistą ar nuolat griaužiantis dirbtinius kaulus pats valosi sau dantis. Tačiau vis dėlto dantų akmenys susidaryti gali. Norint visiškai užkirsti kelią dantų akmenų bei geltonos spalvos apnašų susidarymui, rekomenduojama šuns dantis valyti reguliariai, naudojant specialų dantų šepetuką ir pastą skirtą šunims. Šuo, kaip ir žmogus, gimsta su pieniniais dantimis, kurie atsiranda 12-16-tą gyvenimo dieną. Vieno-pusantro mėnesio amžiaus šuniuko nasruose jau yra 28 pieniniai dantys. Sulaukus 4-7 mėnesių, šuniuko pieniniai dantys keičiasi į nuolatinius. Kandžiai keičiasi 3-5 mėnesių, iltys 4-7 mėnesių, premoliarai 4-6 mėnesių, moliarai 4-7 mėnesių. Viso nuolatinių dantų 42. Kailio priežiūra. Koks bebūtų Jūsų šuns kailis, plaukai žūva ir iškrenta užleisdami vietą naujiems plaukams. Norint palengvinti negyvų plaukų pašalinimą, šuns kailį būtina šukuoti ir maudyti. Šunys šeriasi du kartus metuose, ypatingai pavasarį ir rudenį, o gyvenantys patalpose šunys gali šertis dar dažniau. Šuns kailis sudarytas iš dviejų plaukų tipų: pagrindinis plaukas būna ilgesnis ir šiurkštesnis, o poplaukis – minkštesnis ir trumpesnis. Kailis yra įvairus ir kiekvienas kailio tipas reikalauja skirtingos priežiūros, tačiau atminkite pagrindinę taisyklę: kuo ilgesnis plaukas, tuo priežiūra yra sudėtingesnė. Ilgaplaukius šunis reiktų šukuoti kiekvieną dieną. Tuo tarpu trumpaplaukius šunis pakanka pašukuoti kas dvi-tris dienas. Priklausomai nuo kailio tipo tinkamai reiktų pasirinkti šukavimo priemones. Trumpaplaukio šuns kailiui šukuoti parinkite šepetį, ilgaplaukio – šepetį su ilgais dantukais. Jei kailis lygus, naudokite masažines arba natūralių šerių šukas. Trumpaplaukiams lygaus kailio šunims galite parinkti metalinius grėbliukus, šepečius su metalu, gumines pirštines. Garbanotą plauką būtina reguliariai kirpti ir maudymo, kad nesusidarytų sąvėlos. O šiurkštus kailis reikalauja didžiausios priežiūros, nes jį reikia triminguoti. Taigi, net jeigu Jūsų šunelis nedalyvauja parodose, jį bet kokiu atveju būtina šukuoti, kirpti arba triminguoti ne tik dėl grožio, bet ir dėl kailio atsinaujinimo. Maudymas. Visų veislių šunis galima maudyti, jei tik po to gyvūno kailis gerai nusausinamas. Maudyti šunelį reikia pratinti. Šunys nemėgsta praustis, todėl pradžioje ši procedūra gali sukelti nedidelį stresą. Maudymo dažnumas priklauso nuo kailio tekstūros. Lygaus kailio šuniukus pakanka maudyti tada, kai jie išsitepa. Trumpaplaukius šunis rekomenduojama maudyti du kartus per metus, o ilgo kailio – kas tris mėnesius. Paskiepijus šuniuką, jį maudyti galima tik praėjus trims savaitėms. Plaunant šuns kailį, naudokite specialų šunims skirtą šampūną, kuris gaminamas taip, kad nepažeistų apsauginio riebalinio sluoksnio. Jokiu būdu nenaudokite žmonėms skirtų šampūnų, nes produktai, skirti žmonėms, yra per daug rūgštūs ir dirgina šuns odą. Prieš maudydami šuniuką iššukuokite. Tuomet pašildykite vandenį ir įkėlę šunį į vonią, gerai suvilgykite kailį ir išmuiluokite stebėdami, kad šampūno nepatektų į gyvūno ausis ir akis. Tada dideliu vandens kiekiu nuplaukite šampūną. Išmaudę šunį, jo kailį gerai nusausinkite rankšluosčiu. Šuns kailiui labai svarbu naudoti kondicionierių, kurio dėka plaukas gauna pilną kompleksą maitinančių ir drėkinančių medžiagų. Naudojant kondicionierių kailis lengvai iššukuojamas ir greičiau išdžiūsta. Ilgaplaukiams šunims balzamo naudojimas yra tiesiog būtinas. Specifinės veislės šunims, kaip mopsui, buldogui, šarpėjui, baltą geną turintiems šunims, kurie ypač dažnai būna alergiški, taip pat parodiniams šunims rekomenduojame naudoti geriausią pasaulio kosmetiką „1All Systems“. Naudojant šiuos šampūnus ir balzamus, kailio priežiūrai suteikiama padidinta mityba. Nepamirškite, kad „1All systems“ šampūnai ir kondicionieriai yra koncentruotas produktas. Juos reikia paruošti pagal santykį nurodytą ant pakuotės, todėl šio produkto užteks dvigubai ilgiau. Neparodinių šunų kasdieniniam naudojimui galime pasiūlyti taip pat aukštos kokybės firmos „Trixie“ šampūnus. Jis puikiai tiks Jūsų šuniukui, apsaugodamas kailį nuo lūžinėjimo, slinkimo ar sąvėlų. Naudokite šampūną ir iššukavimui skirtą priemonę. Būtiniausios prekės įsigijus šuniuką: Pašaras Dubenėlis. Dubenėliai turi būti 2: vienas skirtas pašarui, o kitas vandeniui. Po dubenėliu galite padėti padėkliuką. Šuo ėsdamas visuomet apsidrabsto aplinkui, todėl naudojant padėkliuką, Jums bus patogiau susitvarkyti. Dubenėlius karštu vandeniu ir dezinfekcinėmis priemonėmis išplaukite po kiekvieno šėrimo. Kaulas. Nepykite, jei Jūsų šuniukas apgraužė baldus ar batus. Natūralu, kad dantų keitimosi metu šuo viską graužia. Šuniukui reikia leisti tai daryti, jam būtina nuolat kažką graužti, todėl šis kaulas puikiai pagelbės šuniukui ir išspręs Jūsų problemas. Skanėstas. Skanėstai vis dažniau yra naudojami, nes tai puiki dresūros priemonė. Jei šuniukas reaguoja į savo vardą – duokite skanėstą, jei jis padarė į savo vietą – duokite skanėstą, jei šuo atliko jam pavestą užduotį – duokite skanėstą. Tai palengvins Jums bendrauti su šuniuku. Antkaklis. Antkaklį būtina atitaikyti pagal dydį Pavadėlis Žaislas. Šuo žaidžia nemažą savo gyvenimo dalį, todėl žaislas labai svarbus šuniukui. Ypač tai svarbu, kuomet Jūsų nėra namuose. Žirklės nagams Guolis. Guolį šuniukai greitai pamėgsta, nes tai yra jų asmeninė vieta. Šuniukas gali turėti tiek vieną guolį, tiek po guolį kiekviename kambaryje. Juo Jūsų augintinis tikrai bus patenkintas. Narvas. Narvas nėra būtina prekė, kurią reiktų įsigyti iš karto nusipirkus šuniuką, tačiau tai iš tiesų labai naudinga priemonė. Žmogui narvas dažnai asocijuojasi su kalėjimu, laisvės atėmimu, agresija. Tuo tarpu pats šuo narve jaučiasi gerai ir saugiai. Į narvą galima įdėti guolį, žaislą, indelį su pašaru. Taigi, Jūsų šuniukas čia galės ir pažaisti, ir pamiegoti, ir paėsti. Tai ypač naudinga dirbantiems žmonėms. Uždarę šuniuką narve ir po darbų grįžę namo, batus ir baldus rasite sveikus, o užuolaidas ir tapetus savo vietoje. Pagaliau laikinas šuns teritorijos apribojimas yra naudingas ir pačiam šuniui. Jis išmoks kantriai Jūsų laukti, o Jums sugrįžus šuo bus pilnas energijos ir visą dėmesį skirs Jums. Be to, narvą galite naudoti ir kaip boksą. Išvykstant į kelionę, šuniukas gali patirti nedidelį stresą, nes jį vėlgi supa nauja, nežinoma aplinka. Tuo tarpu vežant šunį narve, gyvūnas jame jausis saugiai, nes tai yra jo namai ir tokiu būdu šuo greičiau ir lengviau adaptuosis. O cia butent apie jorkus: Svoris: 3 kg. Gyvenimo trukmė: 14 m. Ūgis: 15-17 cm. Kilmės šalis: Didžioji Britanija Anksčiau buvo: žiurkininkas. Dabar: naminis šuo. Šiek tiek istorijos. Manoma, kad Jorkšyro Terjerai buvo kryžminami su Peizlio ir Klaidsdeilio terjerais. Šių mažų šuniukų veislė oficialiai buvo pripažinta 1898 metais. Jorkšyrai tuo metu buvo auginami kaip vieni geriausių pelių gaudytojų. Taip pat juos vesdavosi į medžioklę, kad atneštų sumedžiotą grobį. Kiek vėliau ši veislė labai išpopuliarėjo, ji buvo pristatyta Jungtinėms Amerikos valstijoms bei visai Europai. 1930 metais Europoje, buvo išveista dar mažesnė Jorkšyro Terjerų veislė. Pirmasis Jorkšyrų Terjerų klubas buvo atidarytas Prancūzijoje 1953 metais, dabar jų yra beveik kiekvienoje pasaulio šalyje. Šiuo metu ši maža veislė yra bene populiariausia visame pasaulyje. Išvaizda: Galva maža su plokščiu viršugalviu. Kaukolė netūrėtų būti išsikišusi ar apskrita. Snukutis mažas su proporcinga juoda nosyte. Akys vidutinio didumo, juodos ir labai gyvybingos. Akių apvadai taip pat tamsūs. Ausytes mažos, v-formos ir visada stačios. Kūnas labai proporcingas ir kompaktiškas. Kojos ir pėdos. Priekinės kojos turi būti tiesios kaip ir užpakalinės. Užpakalinės kojos, iš šono žiūrint per sąnarį turi būti sulinkusios. Pėdutės apvalios su tamsiais nagučiais. Uodega yra šiek tiek aukščiau nugaros lygio ir vidutiniškai pakirpta. Kailis tamsus, plieno mėlynumo, nusidriekiantis nuo akių iki uodegos pagrindo. Plaukai ant krūtinės šviesiai rudi. Visų šviesiai rudų plaukučių šaknys turi būti tamsios ir šviesėti galuose. Mažyliai gimsta su tamsiu kailiuko, bet po poros mėnesių nušviesėja. Plaukai ant snukio taip pat turi būti labai ilgi. Priežiūra. Reguliari priežiūra Jorkšyro Terjerams yra ypač reikalinga. Šio gyvūno kailis turi būti šukuojamas kiekvieną dieną. Jeigu vedatės jį į parodą, kailį turėtumėte šukuoti mažiausiai valanda laiko, kad jis blizgėtų ir būtų tinkamai paruoštas, taip pat galite naudoti įvairias priemones pagerinti plauko įvaizdžiui. Jo kailis auga visą gyvenimą, o kartais praauga net patį šunį - teko girdėti, kad 20 cm ūgio šunelis turėjo 80 cm ilgio kailį. Šuniuką veskite į kirpyklą kartą per mėnesį. Plaukus viršugalvyje suriškite į kuoduką, kad nelystų į akis . Būtinai prižiūrėkite jų ausis ir pėdutes, jų plaukai turi būti trumpi, tad juos reikia kirpti reguliariai. Žinoma, nepamirškite nagų bei dantų - juos taip pat turite labai prižiūrėti. Nevalyti dantys gali sukelti kariesą, bei burnos infekciją. Jeigu šunelis sunegalavo, nespręskite patys kas jam yra, ir nepulkite gydyti, nuvežkite jį pas veterinarą, kad jis nustatytų priežastį, kadangi šie šuniukai turi labai jautrią imuninę sistemą. Temperamentas. Tai labai energingi šuniukai, trokštantis nuotykių bei iššūkių. Jie labai drąsūs, lojalūs, protingi. Labai prisirišę prie savo šeimininko, mylintys, švelnūs, tad gali būti pavydūs svetimiems, nepažįstamiems žmonėms. Taip pat jie gali būti agresyvesni šunims ir kitiems mažiems gyvūnams, bet auklėjant šuniuką nuo mažens, bei pratinant bendrauti su kitais gyvūnais ir jį pamokant, bei sudrausminant jis nebus toks agresyvus. Jorkšyrai yra lengvai treniruojami šunys, netgi jei būna užsispyrę, supykę ar tiesiog pavargę. Šį šunį galima išugdyti, tik reikia tvirtai ir nuosekliai jam kartoti komandas, taisykles. Kasdien jorkšyrui reikia aktyviai judėti 20-40 minučių. Jiems patinka vaikščioti, bėgioti risčia, žaisti, išdykauti. Tai nėra vien tik kišeninis šunelis. Tipiškas šios veislės šuo tiesiog trykšta energija. Jorkšyro terjerai itin atsidavę šunys. Be to, šiuos šunis gali turėti net ir šunims alergiški žmonės. Jie geri sergėtojai ir gerai saugo savo teritoriją. Mityba. Dauguma šios veislės šunų turi jautrią virškinimo sistemą, tad jų maisto racioną turėtumėte labai prižiūrėti. Ši informacija patars jums, kokiu maistu, kada ir kaip maitinti savo šuniuką. Vadovaudamiesi šia informacija auginsite savo Jorkšyrą sveiką, energingą, laimingą. Jauniklių maitinimas: kai mažylio nebežindys mama, jam po truputi reikės duoti natūralaus maisto. Jeigu nusipirkote jauniklį, paklauskite šeimininkų kuom jį maitino. Nes staiga perėjus prie kitokio maisto, jam gali sutrikti virškinimas, gali vemti ir viduriuoti, todėl nepasisavins reikalingiausių maisto medžiagų, jausis blogai ir bus alkanas. Pradėjus maitinti augintinį natūraliu maistu, duokite jam po labai mažai ir tik keturis kartus per dieną. Neduokite per daug maisto vienu metu. Teisingai šeriant savo šuniuką jis tikrai nesijaus alkanas, o bus sveikas ir žvalus. Jaunų maitinimas: paaugus jaunikliui, mityba taip pat kinta. Kol dantys nustos augti, o tai įvyksta apie šeštą jų gyvenimo mėnesį, jie turi būti maitinami tris kartus per dieną. Bet nuo šešių mėnesių iki vienerių metų - dviejų maitinimų per dieną jiems turi pilnai pakakti. Šiuo laikotarpiu labai svarbu jorkšyrus maitinti sveikai, puikiai subalansuotu maistu tam, kad jie gerai vystytųsi ir augtų. Ką šuniukas pasisavins per šį laikotarpį, tai turės įtakos jo visam likusiam gyvenimui. Taip pat duokite vitaminų skirtų jauniems šunims. Suaugusių maitinimas: kai Jorkšyras subręsta(1 metų), pamažu pratinkite jį maitinti tik kartą per dieną, arba vieną porciją padalinkite į dvi dalis ir duokite vieną dalį ryte, kitą vakare. Jeigu manote, kad jam to nepakanka, pasikonsultuokite su veterinaru. Jis jums patars kaip geriau maitinti savo augintinį. Taip pat būtinas priedas prie maisto yra vitaminai bei maisto papildai. Vyresnio amžiaus maitinimas: sulaukę septynių metų amžiaus Jorkšyras laikomas jau pagyvenusiu šunimi. Jiems patartina duoti maistą specialiai subalansuotą pagyvenusiems šunims, kad jie pasisavintų maistingų medžiagų, kurias praranda bėgant metams. Jų mityba turi susidėti iš angliavandenių, kurie yra lengvai virškinami. Prieš maitinant būtina perskaityti, kas rašoma ant pakuotės. Rekomenduotina Jorkšyrus maitinti specialiai jiems subalansuotu maistu, kuriame yra reikalingiausių maisto medžiagų mažos veislės šunims. Geriausia jiems duoti tik sausą maistą, kartais palepinant konservais. Nepamirškite, kad vanduo yra labai svarbus Jūsų augintiniui, tad pasirūpinkite, kad jo indelis visada būtų pripildytas šviežio vandens. Jaunikliai. Atsijunko nuo motinos kaip jiems sukanka 6 – 7 savaitės, bet nepaisant to, jie vis dar mokinasi iš savo gimdytojos. Po kiek laiko mama juos palieka vienus kas kart vis ilgesniam laikui kad mažyliai taptų savarankiškesni. Mažyliai turėtų augti su mama iki 12 savaičių. Per anksti atskirtiems nuo savo šeimos, jiems gali sutrikti vystymasis. Ypač svarbus jų bendravimas tarpusavy, žaidimai gerina jų fizinę būklę bei lavina socialinius įgūdžius. Informacija apie šuniukų vystymąsi: 0 – 4 savaitė: Naujagimio periodas. Mažyliai visiškai priklausomi nuo savo motinos, ji juos maitina bei pati rūpinasi. Pažinimo jausmas jiems tikra dovana. 2 – 4 savaitė: Pereinamasis laikotarpis. Šuniukas priklausomas ne tik nuo mamos, bet ir nuo kitų mažylių. Akytės jau atsimerkia, pradeda kaltis pirmieji dantukai. Atsiranda klausos ir kvapo pojūtis. Mažyliai bando atsistoti, po truputi vaikščioti, vizginti uodegą ir loti 3 – 12 savaitė: Socializacinis periodas. Per šį periodą suteikite mažyliui galimybių susipažinti su kitais šunimis bei žmonėmis. 3 – 5 savaitė: Mažylis pradeda susivokti aplinkoje, bendravime bei žaidime. 4 – 6 savaitė: Mažylis mokosi būti šunimi. 4 – 12 savaitė: Mažylis darosi daugiau priklausomas nuo žmonių. Mokinasi žaisti, plėtoja socialinius sugebėjimus. 5 – 7 savaitė: Šuniukas darosi smalsus, norintis viską išbandyti. Negalima per daug drausminti mažylio, nes jis dar nelabai supranta, ką daro blogai, reikia leisti jam save realizuoti. 7 – 9 savaitė: Jie tobulina savo fizinius sugebėjimus ir koordinaciją. Šiuo laikotarpiu galite mokinti mažylius kas yra gerai, o kas ne. 9 – 12 savaitė: Ištobulėja mažylių reakcija, bei mokinasi tarpusavyje bendrauti. Tyrinėja aplinka bei įvairius daiktus. Mažyliai jau reaguoja į žmonių komandas, tad augintinį galite pradėti treniruoti. 3 – 6 mėnesių: Įdomiausias užsiėmimas mažyliui yra žaisti ir apie nieką negalvoti. Mažylis visur rodo savo iniciatyva, tad Jums tikrai reiks jį kartais sudrausminti. 6 – 18 mėnesių: Šuniukas galutinai prisiriša prie savo šeimininko. Ligos. Kai kurie Jorkšyrai yra linkę sirgti bronchitu. Taip pat pasireiškia ankstyvas dantų ėduonis, turi jautrią virškinimo sistemą ir netoleruoja anestetikų. Kartais pasireiškia užpakalinės kūno dalies paralyžius, kurio priežastis išvarža stuburo diske ir kitos stuburo problemos. Jorkšyro kaulai labai trapūs, todėl saugokite, kad jis nenukristų ar kitaip nesusižeistų. Labai maži Jorkšyrai ypač dažnai turi sveikatos bei elgsenos sutrikimų. Maitinkite šuniuką sausu maistu, kartais palepindami konservais. Sausas maistas padeda palaikyti dantis švarius bei stiprius. O dabar tik apie dalmantina: Svoris: 23-25kg. Amžius: 12-14m. Ūgis: 50-61cm. Kilmės šalis: Balkanai/Indija Kailis: baltas su juodomis (juodadėmis) arba rudomis dėmėmis (rudadėmis) Anksčiau buvo: medžioklinis, karietų šuo Šiandien: naminis šuo Šiek tiek istorijos. Jau prieš 4000 metų senovės graikų frezose yra vaizduojami medžiokliniai šunys panašūs į dalmatinus. Nors šios veislės gimtine laikoma Dalmatija (dabartinė Kroatijos Respublika) esanti Adrijos jūros pakrantėje, tačiau yra teigiama, kad dalmatinai kilo iš Indijos. O vėliau Indijos pirkliai šiuos šunis nugabeno į antikinę Graikiją. Galiausiai šie šunys paplito ir po kitas šalis. Prieš šimtmečius dalmatinas tarnaudavo žmogui: jis medžiodavo, ganydavo avis, gaudydavo graužikus. Vėlesniais laikais šis gyvūnas vaidindavo cirke. Kuomet dar nebuvo motorinių transporto priemonių, dalmatinas lydėdavo pašto bei didikų karietas. Jis bėgdavo šalia arkliais įkinkytų karietų, išbaidydavo žvėris atlaisvindamas ekipažui kelią, apsaugodavo nuo plėšikų ar perspėdavo apie pavojų. Šiandien dalmatino veislės šuo yra naminis gyvūnas. Dalmatino elgsena. Iš prigimties šie šunys yra linksmi bei žaismingi. Jų būdas yra malonus: jie draugiški, nors patinai tarpusavy gali elgtis agresyviai. Jiems patinka, kai šeimininkas juos glosto. Klystate jei galvojate, kad dalmatinui reikia daug vietos. Jis puikiai tinka gyventi bute, nes mažai loja. Jei šis šuo daug keliauja su savo šeimininku, dalmatinui nebus svarbu, kokio dydžio yra patalpa, kurioje jis turės apsistoti. Dalmatinui svarbiausia, kad šeimininkas nuolat būtų šalia. Šeimininko artumo ypač reikia mažiems šuniukams. Dalmatinas yra labai judrus naminis gyvūnas, todėl nuolat pririštas prie būdos Jūsų šuo nesijaus gerai. Jis kiekvieną dieną turi būti išvestas pasivaikščioti mažiausiai dvi valandas. Tad šį šunį reikia vedžioti 3-4 kartus per dieną. Dalmatinui labai patinka laisvam bėgioti bet kokiu oru, tad leiskite kiek įmanoma daugiau savo augintiniui palakstyti be pavadėlio. Tai labai svarbu! Šis šuo apsidžiaugs galėdamas laisvai lakstyti su kitais šunimis arba bėgti šalia šeimininko dviračio parku, lauku ar mišku. Žinoma, kartais pasitaiko ir mažiau judrių dalmatinų. Kadangi dalmatinui labai patinka bėgioti laisvam – niekada nebandykite jo sugauti. Atminkite, jog šuo bus už jus greitesnis, be to Jūsų norą jį sugauti šuniukas supras kaip žaidimą ir pas Jus neatbėgs. Jei šuns neprisišaukiate, tada eikite šalin ir pasislėpkite. Dalmatinas išsigąsta „praradęs“ savo šeimininką ir ima jo ieškoti. Šuniui Jus suradus, visuomet jį pagirkite, tačiau jokiu būdu nebauskite, net jei paieškos užtruko ilgesnį laiką. Kad šuo mielai ateitų pas šeimininką kiekvieną kartą, nedarykite to, kas šuniui nepatinka, kaip pvz.: atėjus šuniui neriškite jo kiekvieną kartą prie pavadėlio. Kitu atveju šuo supras, kad kiekvienas jo atėjimas pas šeimininką reiškia laisvės varžymą. Dresiruokite savo šunį taip, kad kiekvieną kartą jis pas Jus atbėgtų su džiaugsmu. Pavyzdžiui, pašaukite savo šunį vidury pasivaikščiojimo, suimkite už antkaklio, pagirkite arba duokite kokį skanumyną ir vėl leiskite palakstyti. Taigi, teisingai dresiruojant, Jūsų šuniukui pavadėlio gali prireikti labai retai. Suprantama, kad gražiai elgtis be pavadėlio daug lengviau išmoks mažas šuniukas nei jau suaugęs šuo. Dalmatinai labai lengvai pasiduoda dresūrai. Šį šunį galima daug ko išmokyti, tik svarbu visuomet jį paskatinti pagyrimu arba kokiu skanėstu, tačiau niekada nešaukite, o tuo labiau nesuduokite savo augintiniui. Jei dalmatiną mokysite nuolat to paties pratimo, Jūsų šunelis greitai praras norą ir užsispyręs gali nieko neatlikti. Todėl trumpi pratimai ar vieno pratimo keitimas kitu visuomet yra naudinga: tokiu būdu dalmatinas mokysis greitai ir su džiaugsmu. Kailis. Dalmatino kailis yra baltas su juodomis (juodadėmis) arba rudomis dėmėmis (rudadėmis). Šios dėmės yra apvalios ir ryškios. Vienos dėmelės skersmuo vidutiniškai 2-3 cm. Juodi ar rudi taškeliai ant galvos, uodegos bei galūnių yra mažesni nei ant kūno. Defektu laikoma: Kada dėmelės yra ryškios ir didelės nesenai gimusiam jaunikliui. Tiek juodos, tiek rudos spalvos taškučiai ant vieno šuns Nėra rainelės apink akį Nosies galiukas ne vienos spalvos Akys mėlynos ar žalsvos spalvos Dalmatino plaukai trumpi, tankūs ir blizgantys. Tai, kad dalmatinas turi trumpą ir standų kailį yra privalumas, nes ant jo esantis purvas greitai nudžiūna ir lengvai nubyra. Jei šuo grįžta namo šlapias ir purvinas, tuomet užtenka tik rankšluosčiu jo kailį kiek pavalyti, kas šiam šuniui labai patinka. Trūkumas tai, kad dalmatino plaukas prilimpa visur: ant rūbų, kilimo, automobilyje ir šį plauką sunku išvalyti. Geriausia tam tinka limpančios priemonės, skirtos surinkti plaukus. Išvaizda. Galva. Dalmatino galva yra vidutinio ilgumo. Viršugalvis gan plokščias, plačiausia vieta tarp ausų. Galvos oda neraukšlėta. Snukis yra ilgas, tvirtas, nesiaurėjantis. Lūpos ties žandikauliais plonos, standžios, prigludusios. Juodadėmio dalmatino nosis visada bus juoda, o rudadėmio - atitinkamai rudos spalvos. Akys. Akys yra vidutinio dydžio, apskritos, ryškios, tolokai viena nuo kitos. Žvilgsnis inteligentiškas. Jei dalmatino kailis nusėtas juodomis dėmelėmis, tuomet jo akys bus tamsios, o akių vokai juodi arba labai tamsūs, o jei rudomis – tada akys bus gintaro spalvos, o akių vokai rudi. Ausys. Ausys yra vidutinio didumo. Ant galvos ausys yra gana plačios, žemyn truputį siaurėjančios ir galiausiai užsibaigančios apskritais galais. Jos plonos bei taškuotos. Dantys. Žandikaulis tvirtas. Dalmatinas įprastai turi 42 dantis: 20 viršutiniame žandikaulyje ir 22 apatiniame. Pirmieji - pieniniai dantys jaunikliams išdygsta 4-5-tą savaitę. Trečiame mėnesy pieniniai dantys ima kristi, o jų vietoj dygsta nuolatiniai. Šis procesas baigiasi, kuomet šuniukui būna jau pusę metų. Kaklas. Dalmatino kaklas ilgas, grakščiai išlenktas, ties galva šiek tiek laibesnis. Kūnas. Dalmatinas yra proporcingas, stiprus ir raumeningas šuo. Krūtinė vidutinio platumo, nes šonkauliai kiek išlenkti. Nugara yra stipri, tiesi, o juosmuo elegantiškai išlenktas. Uodega. Dalmatinų uodega siekia užpakalinės kojos sąnarį. Ji stipri ties pagrindu, laibėjanti, gale šiek tiek užriesta. Kailiukas ant uodegos švelnus. Dalmatino uodega nei per aukštai pakelta, nei per žemai nuleista. Dažnai ant uodegos būna bent viena juoda dėmelė. Galūnės. Pečiai vidutiniškai nuožulnūs, dailūs, raumeningi. Alkūnės ties kūnu prigludusios, siauros. Priekinės kojos tiesios, jų raumenys stiprūs. Priekinių kojų sąnariai yra elastingi. Priekinių bei užpakalinių kojų kelio sąnariai lengvai lankstosi. Letenėlės yra apvalios, tvirtos, su kiek išgaubtais pirštais. Pėdučių minkštimas bei pirštų pagalvėlės elastingos, kietokos. Nagai gali būti balti, juodi, rudi arba balti su juodais ar rudais taškučiais. Dalmatinų jaunikliai yra pasakiško grožio. Tai viena iš priežasčių, kodėl žmogus tik pamatęs šį mažą padarėlį pamilsta jį tą pačią akimirką. Dalmatinas su naminiais gyvūnais. Žmonės klysta galvodami, jog dalmatinas yra medžioklinis šuo ir todėl jis turėtų sužeisti kitą naminį gyvūną. Aminkite, jog dalmatinas kaip medžioklinis šuo buvo prieš 200 metų. Suprantama, instinktai yra likę ir šiandien, todėl norint, kad dalmatinas gražiai sutartų su kitu Jūsų augintiniu, šunį patartina dresiruoti. Dresiruotą ir paklusnų šunį lengviau pratinti prie kitų gyvūnėlių. Kol dar šuniukas yra mažas, „supažindinkite“ jį su kiek įmanoma įvairesniais gyvūnais. Jei pastebite, jog Jūsų šuo nori kitą gyvūną pulti, sužeisti ar įkąsti, visuomet sulaikykite jį, sudrauskite ir pabarkite. Jei namuose turite kanarėlę ar kitą paukštelį, tuomet svarbu, kad šuo sulaikytų savo medžiojimo instinktą. Pratinkite gyvūnėlius vieną prie kito ne iš karto, tačiau po truputį. Taip dresiruojant ateityje neturėtų kilti problemų atostogaujant kaime ar norint įsigyti žiurkėną, kanarėlę ar kitą naminį padarą. Kadangi dalmatinas šiandien yra daugiau naminis nei medžioklinis šuo, jis puikiai gyvena drauge su kitais naminiais gyvūnėliais. Nesvarbu ar tai būtų katė, arklys, ožka, triušis, kanarėlė ar kitas naminis gyvūnėlis. Kurtumas. Didelis dalmatinų trūkumas yra tai, kad kai kurie jų yra kurti. Pagal statistiką 22% dalmatinų yra kurti viena ausimi, 8% kurti abiems ausimis. Kurtumas atsiranda dėl netinkamo ausies kanalo aprūpinimo krauju, šuniukui esant 3-4 savaičių. Veislė Ištirtų šunų skaičius Girdintys abejomis ausimis Kurčias viena ausim Kurčias abejomis ausimis Suma kurčiųjų Dalmatinas 5009 70.2% (3510) 22.0% (1100) 8.0% (399) 30.0% (1499) Jei dalmatinas yra kurčias, dar nereiškia, jog jis prarado daugelį šuns savybių. Daugelis šeimininkų, kurių dalmatinai kurti, yra be galo patenkinti savo šunimis. Mat šie šunys yra kur kas atidesni ir lengviau dresiruojami rankos mostais ar kitais kūno gestais. Jei dalmatinas yra kurčias, šeimininkai dažnai bijo vieną šunį paleisti palakstyti. Tačiau atminkite, jog tiek kurčiam, tiek sveikam dalmatinui be galo svarbu daug judėti, o ypač be pavadėlio. Dar esant mažam šuniukui mokykite jį Jus sekti. Jei matote, kad paleidę šunį jo neprisišaukiate – naudokite tą patį metodą, kaip ir girdintiems šunims - pasislėpkite. Joks dalmatinas nenorės likti vienas, todėl jis Jūsų ieškos. O sekantį kartą šuo labiau stebės kur Jūs esate. Tiesa, su kai kuriais dalmatinais reikia daugiau kantrybės, tačiau bet kokiu atveju anksčiau ar vėliau šis šuo išmoks atlikti tai, kas jam liepta. Turint kurtų dalmatiną rekomenduotina įsigyti antkaklį su vibruojančia detale, kuri per atstumą siunčia signalus. Tokiu būdu Jūs savo šuniuką galėsite be vargo prisišaukti nenaudodami akių kontakto. Tik nepamirškite, jog jei Jūsų dalmatinas kurčias, vedžiokite jį parke, pievoje ar kitoje vietoje nutolusioje nuo gausiai automobiliais važinėjamos gatvės. Norint sumažinti kurčių dalmatinų skaičių, veisti galima tik tuos dalmatinus, kurie puikiai girdi abejomis ausimis. Jokiu būdu neveiskite visiškai kurčių ar pusiau kurčių dalmatinų. Būkite atidūs pirkdami šios veislės šunis. Išsiaiškinkite, ar Jūsų šuniuko tėvai iš tiesų nebuvo kurti. Mat kai kurie veisėjai ar prekiautojai parduoda šiuos šuniukus neperspėjus šeimininko apie esamą kurtumą. Mityba. Teisinga mityba yra pagrindinis dalmatino geros sveikatos rodiklis. Dalmatiną galima šerti tiek pačių Jūsų ruoštu maistu, tiek pirktiniu ėdalu. Visuomet yra patartina šuniuką pratinti prie sauso ėdalo, kad neiškiltų problemų, kuomet Jūs negalėsite paruošti maisto (pavyzdžiui kelionės metu). Tačiau visuomet atkreipkite dėmesį į tai, jog perkamas ėdalas privalo atitikti Jūsų šuniuko amžių. Šalia sauso ėdalo visuomet turi būti dubenėlis pilnas vandens. Dalmatiną šerkite ne per karštu ir ne per šaltu maistu (ištraukę iš šaldiklio atšildykite). Paėdusį šunį kuriam laikui palikite ramybėje. Svarbu, jog dalmatino neperšertumėte - sveikas šuo turi būti ne apkūnus, o raumeningas, stiprus ir tvirtas. Dalmatinui svarbu laikytis reguliarių pasninkavimo dienų. Iki 12 mėnesių šios veislės šuo turi pasninkauti pusę dienos, o vėliau – ištisą vieną dieną į savaitę. Pasninko dieną dalmatinas išskirtinai turi gauti vandens. Visi dalmatinai pasninkauti pripranta lengvai, svarbiausia nepasiduoti pačiam šeimininkui! Namų sąlygomis iš mėsos produktų dalmatinui rekomenduojama duoti jautienos, pvz. blauzdos kumpį, širdį. Taip pat galima duoti vištienos (gerai išvalytos), avienos, kalakutienos, žuvies (gerai išvalytos). Iš pieno produktų dalmatinai mielai ėda sūrį, liesą varškę (būtų labai gerai su kviečių daigais arba saulėgrąžų aliejumi). Palepinkite savo augintinį angliavandeniais, t.y. virtais tešlos gaminiais, ryžiais, sojų miltais, kviečių daigais. Dalmatinai noriai ėda vaisius ir daržoves: česnakus, petražoles, bulves, morkas, kurios visuomet turi būti nuskustos. Salotas, pupeles ir kalafiorus prieš paduodant nuplikykite verdančiu vandeniu. Iš vaisių duokite bananų, obuolių, kriaušių ir kita. Jūsų augintiniui taip pat galite duoti kiaušinį. Kiaušinio trynys gali būti nevirtas (atsargiai dėl salmoneliozės), o kiaušinio baltymas būtinai turi būti virtas arba keptas. Taipogi galima šerti visu išvirtu kiaušiniu, tik nulupkite lukštus. Dalmatino organizmui svarbu gauti vitaminų preparatą, kalcio preparatą santykiu 1,2 :1,0. Savo augintinio nešerkite: saldumynais, cukrumi, balta duona, prieskoniais (į bulijoną dėkite nedaug druskos), kopūstais, ankštiniais augalais, likučiais nuo pietų stalo, kaulais (išimtis veršiuko kaulai). Dantų valymui patartina duoti kietos duonos riekę. Ką pasirinkti - patiną ar patelę? Patelės pranašumai. Kalytę lengviau auklėti, ji yra prieraišesnė bei ramesnė. Patelė rečiau nori eiti laukan, o tai yra pranašumas. Mat kuomet lauke blogas oras, kalytė kaip ir šeimininkas mieliau bus namuose. Patelė mažiau kontaktuoja su kitais šunimis, todėl ją lengviau dresiruoti šunų mokykloje, nes ji yra atidesnė nei patinas. Esant lauke patelė yra paklusnesnė, ypač jei šeimininkas turi su savimi pasiėmęs skanėstų. Patelės geriau prižiūri namus. Patino pranašumai. Patinai yra geresni vaikų draugai, nes jis dažniau su vaikais žaidžia. Patinai prasčiau saugo gyvenamą vietą, tačiau pačius šeimos narius gina greičiau. Šeimos rate patinai yra mažiau užsispyrę nei patelės. Patinas reikalauja daugiau judėjimo. Norint pasirinkti šunį ar kalę, pirmiausia pagalvokite ko norite patys. Jei namuose norite šaunaus šuns, kuris su dideliu džiaugsmu laksto lauke bet kokiu oru, tuomet patinas kaip tik Jums. Jei geras šuns elgesys viešumoje yra svarbiau, nei jo užsispyrimas namuose, tuomet rinkitės kalytę. O dabar apie Anglu Koker spnieli : Apibūdinimas Kilmės šalis: Didžioji Britanija Kilmės laikas: XIX a. Buvo: Atnešantis smulkius laimikius šuo Dabar: Namų, medžioklinis šuo Ūgis: 38-41 cm Svoris: 13-15 kg Gyvenimo trukmė: 13-14 metų Veislės istorija. Neabejotina, jog spanieliai – vieni žinomiausių ir seniausių šunų veislių pasaulyje, o anglų koker spanieliai – labiausiai paplitusi spanielių veislė. Šių šunų protėviai žinomi nuo XIV amžiaus, nors Ispanijoje panašūs į juos šunys buvo auginami jau VII amžiuje. XIV a. šie šunys Anglijoje buvo naudojami kaip paukštininkai. Nors anglams patiko šie šunys, tačiau dėl konservatyvumo ir neblėstančios meilės karališkiesiems šunims, šie nepajėgė užkariauti britų širdžių. Anglų koker spanieliai ypatingai išpopuliarėjo tik karalienės Elžbietos laikais. Oficialiai ši veislė įregistruota nuo 1879-ųjų metų. Šuns temperamentas. Šiandien anglų koker spanielis – nepaprastai populiarus šeimos numylėtinis. Jis linksmas, judrus, protingas, draugiškas, myli vaikus, todėl anglų koker spanielis – idealus šeimos šuo. Šis šuo gali gyventi mieste, tačiau atminkite, jog tai medžioklinis šuo, todėl jam reikia nuolat judėti. Kiek galima daugiau su juo užsiimkite ir žaiskite, taip lavinasi šuns protas. Leiskite išsišėlti lauke be pavadėlio. Per dieną šuo gali aktyviai sportuoti, bėgioti 40-60 min. Jis mėgsta plaukioti, šniukštinėti po nendrynus, todėl nedrauskite šuniui šio malonumo. Tiesa, šis medžioklis instinktyviai veržiasi persekioti grobį, todėl patariama nuo mažens atpratinti vytis paukščius, mašinas arba dviratininkus. Tai lengvai dresuojamas šuo, nes šis gabus ir protingas koker spanielis mėgsta dirbti su žmogumi. Mokyti patariama tik įsigijus, tačiau rimtai dresuoti galima šuniukui sulaukus 4, 5 mėnesio. Tiesa, svarbu šuns sumanumą nukreipti protinga linkme bei suvaldyti jo veržlią prigimtį. Bendravimas su žmonėmis. Puikiai sutaria su žmonėmis, yra itin draugiškas. Jei namuose jau turite šuniuką – ne bėda, nes anglų koker spanielis nėra agresyvus, jis puikiai sugyvena su kitais šunimis. Eidami pasivaikščioti būtinai pasiimkite šuniuką kartu, jam labai patiks Jus lydėti, kartu vaikščioti ir bėgioti. Nupirkite jam specialių žaislų kiemui, kartu su juo pažaiskite, jis su didžiausiu malonumu atneš Jums grobį. Kadangi spanieliams labai patinka bėgioti laisviems – niekada nebandykite jo sugauti. Atminkite, jog šuo bus už jus greitesnis, be to Jūsų norą jį sugauti šuniukas supras kaip žaidimą ir pas Jus neatbėgs. Nuo mažens mokinkite jo komandų kaip: pas mane! Sėdėt!, tuomet nevargsite su šuniuko nepaklusnumu. Dresiruokite savo šunį taip, kad kiekvieną kartą jis pas Jus atbėgtų su džiaugsmu. Šuniui paklusus ir atsiliepus į Jūsų komanda, pagirkite jį, duokite skanėstą. Taigi, teisingai dresuojant, Jūsų šuniukui pavadėlio gali prireikti labai retai. Suprantama, kad gražiai elgtis be pavadėlio daug lengviau išmoks mažas šuniukas nei suaugęs šuo. Išvaizda. Mažiuko anglų koker spanielio šuniuko viršugalvis yra gana kupoliškas, kuris šuniui augant suplokštėja. Šią veislę palyginus su amerikiečių, anglų koker spanielio galva mažiau išgaubta. Kvadratinis snukis su ryškiomis rudomis akimis, pasižyminčiomis protingu, linksmu ir meiliu žvilgsniu yra ypač mielas. Šis šuo turi labai ilgas, nulėpusias ausis, kurias ėdant kartais sumerkia į dubenį. Liemuo tvirtas, juosmuo trumpas, strėnos plačios, raumeningos, nugaros linija tiesi, nuožulnesnė link uodegos. Tvirtų kaulų priekinės kojos neilgos, tačiau labai stiprios; šuns judesiai energingi, laisvi. Uodega auga žemiau nugaros linijos. Anglų koker spanieliai pasižymi kailio spalvų įvairove. Mityba. Koker spanielių mityba reikia labai prižiūrėti, nes jie linkę tukti. Nutukusį gyvūną kamuoja inkstų, širdies, sąnarių bei kitos ligos. Rekomenduojama šuniukus šerti sausu, visaverčiu, subalansuotu ėdalu skirtu specialiai koker spanieliams arba parinktu atsižvelgiant į šuns amžių, veislės dydį ir gyvenimo būdą. Tai padės užtikrinti gerą organizmo būklę, išvengti sveikatos sutrikimų bei viršsvorio. Negerai dažnai keisti ėdalo rūšį. Jei jau pradėjote naudoti vienos rūšies ėdalą, geriau jo nekeiskite. Todėl perkant šuniuką reikia pasiteirauti, kokiu ėdalu šuniukas buvo šeriamas, tuomet išvengsite mažylio skrandžio sutrikimų. Suaugusio, vidutinio dydžio šuns galimas racionas: kalorijos – 900 g., konservuotas maistas/kruopos – 450 g. mėsos / 150 g. kruopų, šlapias maistas – 300 g., sausas maistas – 260 g.. Prieš duodant ėdalą ant pakuotės paskaitykite, koks kiekis reikalingas Jūsų šuniukui. Priežiūra. Anglų koker spanielio kailis kiek banguotas, su gausiomis nuokaromis ir tankia pavilne, todėl šiam kailiui reikalinga kiek didesnė priežiūra. Galvos ir nugaros plaukų geriau nekirpti mašinėle, nuo jų negyvi plaukai yra nupešami. Geriau veskite šuniuką apkirpti pas šunų kirpėją, jie žino kaip taisyklingai tai padaryti. Galite paprašyti, kad kirpėjas paaiškintu kaip tai daryti, tada patys galėsite taisyklingai tvarkyti savo augintinio kailį. Reguliariai kirpkite plaukus tarpupirščiuose ir patrumpinkite ilgus letenų plaukus, tai ypač naudinga rudenį. Vasaros metu apkarpykite augintinio plaukus pažastyse kad nešustų. Spanielio kailį reikia šukuoti ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Puiku, jei atrasite laiko pašukuoti kiekvieną dieną, nes ausų ir kojų plaukai susivelia ypač greitai. Iš pradžių šukuojama metalinėmis šukomis, po to šepetuku. Maudyti šį šunį patariama specialiu šunų šampūnu su balzamu, ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Sveikata. Anglų spanieliai dažnai serga ausų infekcijomis. Šios veisles šunų ausis yra labai ilgos ir yra labai arti žemės, tad greitai į jas prilenda purvo, vabalų ir net erkių, jie gali patekti į šuns ausų kanalą ir sukelti netgi apkurtimą. Dėl to ausis reikia apžiūrėti kiek galima dažniau. Taip pat gerai išvalykite ausis po maudynių, kad nepribėgtų vandens. Jeigu pastebėsite, kad šuniukas visur trina savo galvą arba kasosi prie ausų, nedelskite ir vežkite jį pas veterinarą, tai gali būti prasidedantis ausų uždegimas. Neleiskite šuniukui iškišti galvos pro langą važiuojančiame automobilyje, nes gali greitai perpūsti ausis ir patekti nešvarumų į akis. Dar Anglų spanieliai dažnai serga akių ligomis, bei virškinimo sistemos sutrikimais. Į dideles akis prisirenka daug nešvarumų, pradeda ašaroti akys. Prižiūrėkite akis atidžiai, valykite su ramunėlių nuoviru (šviesina plauką, netinka tamsiaplaukiams) arba vata pavilgyta šiltame vandenyje. Valykite akis atsargiai, neužgaudami šuns. Jeigu nepadeda, kreipkitės pas veterinarą. Galimos spalvos. Juoda, juoda/balta, rausvai ruda/balta, rausvai ruda, auksinė, ruda, ruda/balta, ruda marga, oranžinė/balta, oranžinė marga, citrinos/balta, citrinos marga, sabalo ir sabalo/balta. Gelsvai rudos dėmės dažnai pasitaiko šiuose kombinacijose. Kokios spalvos yra priimtinos? Anglų koker spanielio standartas išlieka įvairus. Labiausiai priimtina, kad dalis spalvos būtų ryški, pastebima ir marga. Juodos pėdos ant vienspalvio kailio yra nepageidaujamos, bet šiek tiek balta ant kaklo yra priimtina. Juoda ir gelsvai ruda, bei rausvai ruda ir gelsvai ruda vertinama kaip vientisa spalva. Parodiniai šunys. Šuniuką parodai turite ruošti nuo pat mažens. Pratinkite prie gerų manierų, kad leistų apžiūrėti dantis ir lytinius organus. Išmokinkite tiesiai ir ramiai stovėti ant staliuko, išdidžiai bėgti ristele šalia Jūsų. Šuo negali būti velkamas per prievartą, turi būti gerai nusiteikęs, nesipriešinti apžiūrimas. Šunį parodai reikia ruoštis iš anksto – išmaudyti ir apkirpti reikia prieš 1 – 2 savaites. Iki parodos šuns kailį labai puoselėkite, kad nesusiveltų ir labai neišsipurvintų. Prieš parodą negalima šuns maitinti, kad nepridergtų ringe, jeigu taip atsitiko nedelsiant viską sutvarkykite (visada turėkite su savimi maišelius fekalijų surinkimui). Šuniukas parodoje gali dalyvauti nuo 6 mėnesių, privalo turėti kilmės dokumentus, skiepų pasą ir būti sveikas. Šuo, neturintis ko nors iš išvardintų dalykų, į parodas nevedamas. Trūkumai. Kampuota kaukolė. Per daug garbanotas kailis. Vienspalvių šunų baltos dėmės ant krūtinės ir pėdučių. Praskėstos letenos. Per aukštai iškelta uodega. Neryški pakaktė. Dantų trūkumas. Kriptorchizmas. Agresyvumas Dabar tik apie ilgaplauki taksa: Kilmės šalis: Vokietija Gyvenimo trukmė: 14-17 metų Ūgis: 13-25 cm, didieji iki 35cm Svoris: nykštukinis 4-5 kg, didysis 6-11kg. Kilmės istorija. Tikėtina, jog taksų veislės šunys kilę iš Vokietijos. Vokiškai jie vadinami Dachshund. Vokiečių kalboje “Dachs” reiškia “barsukas”. Todėl taksų paskirtis yra įlysti į urvą ir išvaryti ten esančius barsukus, lapes ar kitus žvėris. Jie puikiai medžioja ne tik urvuose, bet ir žemės paviršiuje: lodami veja bei suseka žvėris pagal pėdsaką. Nors taksai yra vieni mažiausių medžioklinių šunų, tačiau jų mažas ūgis turi nemažai privalumų. Medžiojant didelius žvėris, pastarieji nebijo mažo taksiuko ir todėl neskuba trauktis. Tokiu būdu taksas nukreipdamas žvėries dėmesį nuo medžiototjo sulaiko grobį. Šie šunys kaip „geri darbuotojai" greitai tapo žmonių vertinami bei mylimi. Todėl jau septyniolikto amžiaus pabaigoje taksai yra paminėti rašytiniuose šaltiniuose kaip medžiokliniai-urviniai šunys. Kailis. XVII amžiaus pabaigoje iš skalikų nuolat buvo veisiami šunys. Iš jų išsivystė ir trumpakojai taksai. Manoma, jog ilgaplaukiai taksai atsirado kryžminant trumpaplaukius taksus su spanieliais. Todėl jų kailis yra panašus į spanielių: plaukai lygūs, ilgi, minkšti, žvilgantys, trumpiausi ant nugaros, tačiau gerokai ilgesni kaklo srityje, krūtinės apačioje, su puošniomis pašukomis ant vidinių letenėlių pusių bei uodegos. Ilgaplaukių taksų kailio spalva dažniausiai būna rusvai ruda, kaštono spalvos arba juodas su įrudžiu. Išvaizda. Ilgaplaukiai taksai yra trumpakojai. Jų priekinės letenėlės yra kreivokos, o pirštai suspausti. Lyginant su trumpomis takso kojomis, kūnas yra ilgas. Šių šunų galva yra taip pat ilga bei smailėja nosies link. Snukis gana platus, tvirtas ir šiek tiek ilgesnis, nei likusi galvos dalis. Antakiai ryškūs, akys tamsios, migdolo formos, išraiškingos. Ausys ilgos, kabančios bei apaugusios ilgais, švelniais plaukais. Nugara lygi, kiek išlinkusi ties strėnomis. Krūtinės apimtis vidutiniškai apie 30cm. Nykštukinis ilgaplaukis taksas vidutiniškai sveria 4-5 kg, didysis - 6-11 kg. Laikysena. Ilgaplaukių taksų laikysena yra išdidi. Jie raumeningo, atletiško kūno sudėjimo, pasižymi tvirtais kaulais bei storomis letenomis. Galva – kilmingumo bei stiprios valios derinys - laikoma išdidžiai. Elgesys. Ilgaplaukiai taksai yra draugiškos prigimties: jie prieraišūs, neagresyvūs, ištikimi, protingi, savarankiški ir labai žaismingi šunys. Be to jie yra ištvermingi, vikrūs bei turi puikią uoslę. Šie šunys pasižymi stipria sveikata, neišrankūs ir nelepūs, tačiau mėgsta patogumus bei komfortą. Ilgaplaukis taksas lengvai adaptuojasi tiek prie vieno žmogaus, tiek prie didelės šeimynos, tačiau iš grupės žmonių dažniausiai išsirenka vieną šeimininką. Ilgo plauko taksas yra kiek švelnesnio būdo lyginant su trumpaplaukiu ir jis lengviau pasiduoda dresūrai. Tačiau užsispyrimo jam taip pat netrūksta, todėl norint išauklėti šį šuniuką reikia kantrybės ir supratingumo. Priežiūra. Ilgaplaukiui taksui reikia skirti daugiau priežiūros nei trumpaplaukiui. Jo ilgą kailį reiktų iššukuoti kasdien. Tai daryti patogu specialiu šepečiu - pirštine. Nešukuojant kailio, jis gali veltis ant kilimo ar minkštųjų baldų apmušalų. Ilgaplaukiams šunims reiktų plaukus šalinti ir iš ausų, nes juose susikaupęs purvas gali sukelti uždegimą. Šuniui, ėdančiam sausą maistą, arba griaužiančiam dirbtinius kaulus, akmenys bei gelsvos apnašos valosi savaime. Tačiau laikas nuo laiko Jūsų taksiukui visgi reiktų pavalyti dantis soda arba šunims skirta dantų pasta. Taksai yra gana vislūs - jie atsiveda vidutiniškai 5 šuniukus. Tikiuosi nenusivylete straipsniu SEKMES priziurint savo sunelius
O beja pati turiu suni. Jis niekada neiduos , visada bus su tavimi
 Na manau del to jiems uzklijuota geriausio zmogaus daugo etikete...... Dar idesiu keleta nuotrauku nuorodu , kad isitikintumte
http://3.bp.blogspot.com/_ovJS1Em-6dg/R ... irlDog.jpg http://www.nathanfoto.com/paw/2004/2004_43alt5.jpg Net ir senesniais laikais taip buvo............. http://www.artexpertswebsite.com/pages/ ... ithDog.jpg O kodel mes su jais taip elgiames??............. http://dog-meat.net/thit-cho/photos/77136249.shtml Zodziu as cia truputi issipleciau atsiprasau
Šunys tokie meilučiai. Ir kai kurie (Daugiausia) Klauso............ Nežinau, katinas tikrai negalėtų būt geriausias žmogaus draugas
D---- Pataisau: Šunys tokie blogi... Pareinu iš shulės namo, šuo išlindo, kai pradėjo lot, aš tokslai persigandęs... Gerai kad mašina pravažiavo, ir tas šunis pats išsigando...
Šunys visada mylės savo šeimininkus , kad ir kas atsitiktų. Jie yra ištikimi padarėliai katruos reikia mylėti besalygiškai. Žinoma jie turi ir savų minusų, kartais neklauso, batus griaužia, daro ko negalima daryti, tačiau jie yra pilni energijos, visada nori siausti ir žaisti, šunys visada prašviesina dieną
Gink Dieve, eik jau, kai pažiūrėjau paskutinę foto (tik įjungiau, iškart išjungiau) šiurpas nubėgo per mane... Negąsdink, jei jau pasaulyje tokių sadistų yra, tai tik numarinti tokius reikia, .., neįsivaizduoju, kaip tokius padarus (jų net žmonėmis nepavadinsi) šita Žemė nešioja. Sušaudyt juos. Nuprotėję visiškai, kam šuniuką skrosti? Anarchistų, *, prisiveisė, numarint juos... 
59 pranešimai(ų)
• Puslapis 4 iš 4 • 1, 2, 3, 4
‹ Įvairūs ‹ Gyvūnai |
