Pasak mokslininko Kazimiero Černio, Lietuvoje per praėjusį šimtmetį nukrito trys meteoritai, tikėtina, kad tiek pat jų nukris ir XXI amžiuje.
„Lietuvoje 20 amžiuje buvo trys tokie kritimai: 1908, 1929, ir 1933 metais. Šie meteoritai didesnės žalos nepadarė, žmonės matė ugninius kamuolius, išsigando šiek tiek. Vieni nukrito į mišką, kitas ant ežero ledo, ten vasario mėnesį šokiai vyko. Matė žmonės, nuėjo ieškoti meteoritų ir rado gabaliukus, sveriančius kiek mažiau nei kilogramą“, – Eltai sakė K. Černis.
1908 metais meteoritas rėžėsi į žemę Žemaitijoje. Buvo rastas 1 kilogramo svorio gabalas. Šiam meteoritui suteiktas Naujojo projekto vardas. 1929 metais vasario 9 dieną meteoritas nukrito Anykščių rajone prie Andrioniškio miestelio. Netrukus po jo kritimo buvo rasta 11 meteorito gabalų, kurie bendrai svėrė apie 4 kilogramus, o 1969 metais rastas dar vienas apie kilogramą sveriantis šio meteorito gabalas.
Dabar šio meteorito, kuris ir pavadintas pagal radimvietę Andrioniškio vardu, dalelytės saugomos Vilniaus universiteto ir Geologijos instituto muziejuose. 1933 metais nukrito vadinamasis Žemaitkiemio meteoritas.
Pasak mokslininkų, jo kritimą pastebėjo daugybė žmonių, buvo rasta daugiau nei 20 jo gabalų, kurių bendras svoris viršija 40 kilogramų. Didžioji dalis meteorito uolienų saugoma Vilniaus universitete, kiti Rusijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos muziejuose.
Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas sako, jog meteoritai į Žemę nukrinta ne taip ir retai, kasmet astronomai pastebi apie 10 tokių kritimų.
Prieš porą dienų meteoritas nukrito Indonezijoje, spauda rašo apie meteorito kritimo atvejį Latvijoje, nors mokslininkas sako kol kas iš kolegų apie meteorito kritimą kaimyninėje šalyje informacijos negavęs, ir kol nėra rasta meteorito liekanų, informaciją yra linkęs vertinti atsargiai.
„Daug meteoritų mes net nerandame, nes krenta į jūrą, į dykumas, tai mes tik iš kosminių palydovų matome žybsnius. Žemės paviršių pasiekti gali maždaug 25 metrų skersmens meteoritas, jei mažesnis, pavyzdžiui, 3–5 metrų, tai matysime – tik žybsnį.
O jų, paskaičiuota, iškrenta 10 tūkst. tonų ar net daugiau, bet dalis jų surūdija, pasidaro panašūs į mūsų žemės uolienas. Akmeninis meteoritas po 100–200 metų tampa sunkiai atskiriamu nuo mūsų akmenų“, – sakė K. Černis.
Mokslininkas po to patikslino, kad kalba apie mažyčius meteoritus. Tokie meteoritai, kaip nukrito Tunguskoje – apie 50 metrų skersmens, – į žemę rėžiasi kartą per 300 metų, dar didesni – kartą per pusę milijono metų.
„Didesnės žalos žmonėms nebuvo. Užfiksuota keletas atvejų Amerikoje, kai meteoritai krito į gyvenamąją teritoriją. Vienas pramušė automobilio dangtį, kitas – stogą ir įkrito į kambarį bei sugadino radijo imtuvą. Žemės atmosfera labai saugo mūsų gyvybę, va, jei būtume Mėnulyje, būtų prasčiau.
Ten nėra atmosferos, taigi jį nuolat bombarduoja meteoritai. Pažvelgę per teleskopą galime aiškiai matyti, kad jis visas nusėtas kraterių“, – sakė K. Černis.
Pasak mokslininko, meteoritai mūsų Žemėje paliko apie 100 didesnių žaizdų. „Gražiausias krateris yra Arizonoje, kur prieš 20 tūkst. metų krito geležinis meteoritas, liko maždaug 1 kilometro skersmens ir 200 metrų gylio duobė. Ten būta išties didelio sprogimo“, – sakė K. Černis.
Mokslininkas sako, kad prognozuoti meteorito kritimo yra praktiškai neįmanoma. Istorijoje buvo tik vienas atvejis, kai Amerikoje likus parai iki jo prognozuojamo nukritimo į Žemę buvo pastebėtas asteroidas. Tuomet ant kojų buvo sukelta astronomų bendruomenė, mokslininkai tikslino orbitą, skaičiavo, kur jis gali nukristi ir likus 6 val. iki nukritimo buvo nustatyta, kad jis pataikys į Sudaną.
„Buvo perspėti lėktuvai ir vienas iš avialinijų „Air France“ pilotų pastebėjo žybsnį netoli prognozuotos trasos. Jokio meteorito niekas iš karto ir nesurado. Amerikiečiai surengė net specialią ekspediciją meteorito ieškoti, kelis mėnesius šukavo apylinkes, kol atrado apie 20 gabaliukų, svėrusių po maždaug kelis šimtus gramų. Surasti meteoritą nelengva“, – pasakojo K. Černis.
Mokslininkas paaiškino, kad meteoritai gali būti akmeniniai, geležiniai arba pusiau geležiniai, pusiau akmeniniai, silikatiniai. „Pavojingesni yra geležiniai meteoritai, bet iš 20 meteoritų toks pasitaiko tik vienas“, – sakė K. Černis.
.
