Australų ekspertai teigia, kad ne radiacija, o nuolatinis standartinių žinučių rašinėjimas veikia mobiliaisiais telefonais besinaudojančių vaikų smegenis.
Epidemiologijos profesorius Michaelas Abramsonas iš Monašo universiteto (Australija) savo ir kolegų atradimus aprašo žurnale „Bioelectromagnetics“.
„Mes įtariame, kad dažnas naudojimasis mobiliaisiais telefonais, ypač tokiems dalykams, kaip lengvai nuspėjamų trumpųjų tekstinių žinučių (SMS) žinučių rašinėjimas, „treniruoja“ vaikus būti greitus, bet netikslius“, – aiškina M. Abramsonas.
Kaip skelbiama ABC, ekspertai, susirūpinę galimu mobiliųjų telefonų radiacijos poveikiu besivystančioms smegenims, yra rekomendavę vaikams būti atsargiems jais naudojantis.
„Jų smegenys tebesivysto, todėl jeigu yra poveikis – ypač atsižvelgus į tai, kad jis šiais laikais paliečia praktiškai visus, – jis potencialiai gali turėti pasekmių ateityje“, – sutinka M. Abramsonas.
Tačiau, jo teigimu, įrodymai apie mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai iki šiol buvo negalutiniai, realias vaikų gyvenimo situacijas tyrė tik keletas studijų.
Viename pirmųjų tokių tyrimų M. Abramsonas su kolegomis analizavo 317 vaikų nuo 11 iki 14 metų įpročius. Vaikai buvo klausiami, kiek kartų per savaitę jie naudojasi mobiliuoju telefonu pokalbiams ir trumposioms žinutėms. Ketvirtadalis vaikų per savaitę mobiliuoju telefonu kalbėjosi daugiau nei 15 kartų ir ketvirtadalis per savaitę išsiuntė daugiau nei 20 žinučių.
Tuomet tyrėjai stebėjo jų reakcijas bei tikslumą atliekant tam tikras užduotis kompiuteriniuose testuose. Atsižvelgę į tokius faktorius kaip amžius, lytis, etninė grupė, socioekonominis statusas, tyrėjai aptiko nuoseklų ryšį tarp naudojimosi mobiliuoju telefonu ir smegenų pajėgumo.
„Vaikai, kurie dažnai naudojosi telefonais, kai kuriuose testuose buvo gerokai greitesni, tačiau taip pat mažiau tikslūs“, – teigė M. Abramsonas.
Anot jo, rezultatai buvo vienodi nepriklausomai nuo to, ar vaikas telefonu naudojosi skambučiams, ar žinutėms. M. Abramsono teigimu, kadangi radiacija, sklindanti rašant žinutę tesiekia 0,03 proc. tos, kuri atsiranda skambinant, tai sufleruoja, kad dėl smegenims padaromo poveikio ji nekalta.
„Mes nemanome, kad mobilieji telefonai „iškepa“ smegenis“, – aiškina jis.
Anot tyrėjo, panašiau, jog besikartojantis standartinių žinučių rašinėjimas „treniruoja“ vaikus būti greitus per daug negalvojant, nesirūpinant tikslumu.
M. Abramsonas nurodė, jog vienas studijos ribotumas buvo nedidelė kontrolinė grupė – jis teigia buvęs nustebintas, jog 94 proc. tirtų vaikų naudojosi mobiliuoju telefonu, o 77 proc. jį turėjo nuosavą.
„Tikėjomės, kad turėsime labiau apčiuopiamą kontrolinę grupę, kuri nesinaudoja telefonais“, – nurodė jis.
DDD
