Astrida Lindgren - Mijo, mano Mijo

Anotacija:
Knygoje Mijo, mano Mijo našlaitis vaizduotėje palieka savo bespalvę kasdienybę ir išgyvena nuotykių palaimą Tolių šalyje. Ar tai bėgimas nuo tikrovės? Ne, vaizduotė suteikia berniukui jėgų įveikti sielvartą, vienatvę ir baimę. Svajonės stiprina jo dvasią, jis vyriškėja.

uuh, skaičiau šitą knygą.koookia ji man neįdomi buvo.

O aš ruošiuosi imti iš bibliotekos.
Palauksiu kitų komentarų.
Žiūrėsim ar man patiks ar ne.

Skaičiau seniau, visai nieko pasirodė.

Skaičiau,kai buvau 2-okė. Labai patiko tada,bet dabar manau nebepatiktų. Nes nebepatinka tokios knygos. ; >

Labai senai skaičiau, bet atsimenu, kad labai patiko.

Irgi seniai skaičiau. Nieko neatsimenu, tik tiek, kad veiksmo aš ten vapšie nesugaudžiau

Magly rašė:uuh, skaičiau šitą knygą.koookia ji man neįdomi buvo.

Man ir nelabai patiko

Siaip nebloga,bet yra zymiai geresniu...

kiek prisimenu, man buvo visai nieko. : }

Trečioj klasėj privaloma knyga buvo. Šiaip man visos Astridos knygos patiko. Ypač "Broliai Liūtaširdžiai".

Kažkada tikrai šitą knygą kaičiau ir atsimenu kad man nepatiko...

aš kai ne Astridos Lindgren knygų mėgėja, tai nieko gero nepasakysiu. Nepaskyčiau, kad kančia buvo skaityti, bet kad vietoj šios knygos būčiau skaičiusi ką nors kito, tai tikrai.
Nors nustebino Padaužų kaimo vaikai. Ji man pasirodė visiškai kitokia knyga, lyg ne Astridos parašyta. Buitinė tokia, o kitos knygos tai tokios labiau nuotykinės.

kažkada seniai teko ją skaityti.. tuo metu buvo visai nebloga, bet dabar tikriausiai ji man nepatiktų