Pavelas Bagriakas- Mėlynieji žmonės

...Ten vikščiojo mėlyni žmonės...
...tie mėlyni žmonės judėjo kaip vaiduokliai, jie buvo bekūniai tarsi šmėklos, ir atrodė, kad reikia tik surikti, užgauti žvangų gongą, ir jie staiga sujus, atsikratys svaiginamų apdavų ir vienas į kitą pažvelgs taip, kaip žiūri žmonės.
...Mėlyni žmonės vilkėjo sidabriniais apsiaustais ar kombezonais. Daugelis jų stovėjo vieniši, tylėdami, kiti be jokio aiškaus tikslo lėtai slankiojo iš vietos į vietą.Galima buvo įžiūrėti kelias atokiai dunksančias grupes.
...čia tikriausiai buvo kokia pora šimtų jaunuolių ir mergių. Keista atrodė ir tai, kad nors mėlynukai gyveno nedideliame plote, jų pozos bylojo apie visišką vienatvę:
vieną mėlyną žmogų nuo kito skyrė daugelis daugelis mylių. Žiūrėdamas į figūras tolumoje, Česteris staiga pastebėjo, kad kai kurios iš jų juda kiek gyviau, energingiau, tarsi įveikdamos savyje šį lėtumo košmarą. Česteris įsižiūrėjo įdėmiau ir pamatė, kad šios greitesnės būtybės tarsi mažesnės už kitas,-gall sferos perspektyva iškreipė atstumų mastelį? O gal jos tik toliau nuo Česterio?
Ir staiga kaip žaibas tvykstelėjo baisi mintis: ti vaikai!
Kas nors skaitė šią knygą? Leidimas senas kurį turiu 1990 metų. Šiandien žadu pradėt skaityti. Viršelio nuotraukos deja niekur neradau.