Apysaka iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastutė ir lengvai, tarsi vienu ypu, perskaitoma. Galima sakyti, jog tai knyga, kuriai perskaityti pakanka vieno vakaro, o įspūdžių išlieka ilgam. Galima manyti, kad autorė pakeri sukurtu spalvingu mergaitės paveikslu (kokių vaikų literatūroje ne taip jau daug), tačiau ne ką mažiau lemia autorės gebėjimas rašyti lengvu, žaismingai ironišku stiliumi, iškeliant j paviršių tai, ką daugelis norėtų nuslėpti, - norą būti savimi ir elgtis taip, kaip liepia širdis. Dažniausiai šį norą dangsto įvairios taisyklės bei formalumai, kuriuos nuplėšti tegali atvirumas bei nuoširdumas. Pareigos ir tikro, nuoširdaus jausmo konfliktą ir leidžia stebėti rašytoja.
Daugiau galite paskaityti čia
