Turinys:
*Kas išrado konservus?
*Ar kenkia akims televizorius?
*Kodėl rytais rąžomės?
*Ar gali musė išgyventi mikrobangų krosnelėje?
*Kiek energijos turi žmogus?
*Kodėl bučiuojamės?
*Ar nuo šampano apsvaigstama greičiau nei nuo neputojančio vyno?
*Kodėl azijiečių akys įkypos?
Įdėti 09-03
* Kas yra lakusis smėlis? Ar žmogus gali jame paskęsti?
* Kodėl ledo kubeliai vandenyje skyla?
* Kompiuteriniai žaidimai gali numalšinti potrauminį stresą.
Kas išrado konservus?
Mintis konservuoti maisto produktus stikliniuose induose ir dėžutėse pirmiausia kilo Napoleonui. Jis 1800 metais paskelbė apdovanosiąs žmogų, sugalvosiantį būdą, kaip fronte aprūpinti jo karius maistu.
Prancūzų konditeris Nicolas Appert‘as daugelį metų eksperimentavo ir 1809-aisiais pelnė Napoleono žadėtą apdovanojimą. Mėsą, kiaušinius, daržoves, pieną ir jau paruoštus patiekalus jis sudėjo į stiklinius indus ir uždarė kamštiniais dangteliais. Juos apvyniojo stora drobe ir išvirė. N. Appert‘as užpatentavo savo išradimą, nors jis, beje, turėjo ir trūkumą – stikliniai indai sunkūs, todėl juos buvo sudėtinga gabenti į frontą.
Po metų ūkininkas Pierre‘as Durand‘as ėmė naudoti nedūžtančias alavines dėžutes. Šis būdas paplito, o dėžutės vėliau pradėtos gaminti iš plieno ir skardos.
Ar kenkia akims televizorius?
Apskritai akims nekenkia televizorius. Kai kuriems žmonėms džiūsta akys, nes susikaupę jie mažiau mirksi, todėl akims kenksminga sutelkti žvilgsnį ilgą laiką.
Laimė, sausos akys – laikinas nepatogumas, lengvai išnykstantis išjungus televizorių arba įsilašinus akių lašų.
Vis dėlto kai kurie tyrimai rodo, kad ilgas valandas dirbant prie kompiuterio regėjimas gali smarkiai nusilpti. Nors paprastai sausos akys tik pavargsta ir tampa jautrios, kartais gali nusilpti regėjimas arba imti dvejintis vaizdas.
Kol kas mokslininkai nežino, kas lemia šiuos sutrikimus, taigi ir faktų, bylojančių, kad suaugusių žmonių akys „sugenda“ ilgai dirbant prie kompiuterio. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad žiūrėjimas į ekraną sukelia trumparegystę.
Kodėl rytais rąžomės?
Tiksliai nežinoma, kodėl rąžomės. Viena teorija teigia, kad rąžydamiesi pažadiname kūną ir smegenis. Miegant širdis plaka lėčiau, kraujospūdis sumažėja, plaučiai susitraukia, o raumenys atsipalaiduoja. Anksti ryte suskambus žadintuvui, kūnas turi pabusti. Rąžydamiesi pažadiname raumenis, išplečiame plaučius ir priverčiame kraują greičiau tekėti. Jis perneša daugiau deguonies ir pašalina po nakties užsilikusias nereikalingas medžiagas. Be to smegenys gauna signalą liautis miegojus – pabusti.
Rąžomės ne tik rytais. Dažnai rąžomės, kai kūnas ilgą laiką būna toje pačioje padėtyje. Kai kurie mokslininkai mano, kad rąžomės norėdami pajusti savo kūną ir jo padėtį erdvėje.
Rąžosi suaugusieji, vaikai, embrionai, taip pat gyvūnai. Žuvys ištiesia ir pakrutina pelekus, šunys bei katės ištiesia priekines letenas į priekį ir išriečia nugarą, o vištos ištempia kaklą ir vieną koją ar sparną. Kadangi šis reiškinys būdingas ir žmonėms, ir gyvūnams, dauguma mokslininkų sutaria, kad jis reikšmingas, tačiau aiškina jį skirtingai.
Ar gali musė išgyventi mikrobangų krosnelėje?
Mikrobangos yra radijo bangos, kurių beveik nesugeria plastikas, stiklas ir keramika. Be to, jas atspindi metalas. Vanduo, riebalai ir cukrus spindulius sugeria, todėl mikrobangų energija virsta šiluma, o ši naudojama maistui šildyti. Musė gali išgyventi mikrobangų krosnelėje, jeigu viduje daug maisto. Maistas sugeria didžiąją dalį mikrobangų, o tuščioje krosnelėje jos atsispindėtų visomis kryptimis.
Musė taip pat gali išgyventi nutūpusi krosnelės kampe, nes ten mikrobangų intensyvumas silpniausias. Didžiausias intensyvumas yra krosnelės viduryje, kuriame dedamas maistas. Šioje vietoje bangos yra stovinčiosios, t.y. bangų energija yra nepernešama, o jų intensyvumas pasiskirstęs netolygiai. Dėl šios priežasties maistas krosnelėse sukamas.
Kiek energijos turi žmogus?
Jei tektų užrašyti žmogaus energinę vertę, kaip nurodoma maisto produktų etiketėse, turėtų būti parašyta, kad 100g žmogaus masės sudaro 61g vandens, 16g riebalų, 16g baltymų, 6g mineralų ir 1g angliavandenių. 75kg svorio žmogaus energijos vertė yra 670 000 kilodžaulių (670kJ).
Kodėl bučiuojamės?
Bučinių paslaptį mokslininkai bandė įminti daugelį metų, tačiau kol kas nėra vienintelio aiškinimo, kodėl mes bučiuojamės. Bučiuojasi daugiau nei 90proc visų kultūrų vyrų ir moterų, tai daro ir kai kurios gyvūnų rūšys, o mažosios šimpanzės – net su liežuviu. Kai kurie mokslininkai mano, kad beždžionių, ypač šimpanzių, jauniklių maitinimas iš burnos į burną pavirto į raminamąją glamonę, kai trūksta maisto, o vėliau tapo meilės ir seksualinio susijaudinimo išraiška.
Dar esama teorijos, kad bučiuodamiesi keičiamės svarbia chemine informacija.
Ar nuo šampano apsvaigstama greičiau nei nuo neputojančio vyno?
Nuo šampano apgirsta greičiau nei nuo tos pačios alkoholio koncentracijos neputojančio vyno. Tai įrodė britų gydytojai, jie 2003 metais atliko tyrimą: 12 tiriamų asmenų per 20minučių turėjo išgerti pusę butelio šampano su burbuliukais arba be jų.
Tiriamiems asmenims, gėrusiems įprastą putojantį šampaną, alkoholio koncentracija didėjo šiek tiek greičiau nei gėrusiems suplaktą išsivadėjusį šampaną. Iš pradžių skirtumas prilygo papildomos taurės efektui, tačiau po 20minučių visi tiriamieji buvo vienodai apsvaigę. Stebėdami, kaip alkoholis veikia tiriamuosius, gydytojai nustatė didelį skirtumą. Šampanas su burbuliukais daug labiau sulėtino reakciją nei išsivadėjęs šampanas, ir toks skirtumas išliko mažiausiai valandą. Gėrusieji smarkiau putojančio šampano sunkiau valdė kompiuterio pelę ir blogiau suvokė matomus daiktus.
Kodėl azijiečių akys įkypos?
Kinai, japonai ir kitos mogolidų tautos turi odos klostę ji iš dalies uždengia akies voką ir vidinį akies kampą. Odos klostė, dėl kurios akys atrodo įkypos, yra riebalų sluoksnis, likęs nuo tų laikų, kai mongolidų tautos protėviai gyveno šaltose šiaurės vietose. Ši klostė apsaugodavo akis nuo šalčio. Ji taip pat pridengdavo akis nuo akinančios šviesos, atsispindinčios nuo sniego ir ledo.
Ši odos klostė, vadinama epikantu, prasideda nuo pat nosies ir baigiasi ties išoriniu akies kampu. Europiečių ir afrikiečių vaikai taip pat turi tokią klostę, kol neišauga jų nosies šaknis. Kai nosis užauga, odos klostė išsitempia ir dingsta. Kadangi azijiečių nosies šaknis plokščia, klostė lieka, o akys atrodo siauresnės.
bet kad lb jau daug 
