Didžiapėdis yra vienas žinomiausių kriptidų- padarų, kurių egzistavimas nėra moksliškai įrodytas. Jis buvo pastebėtas JAV, Kanadoje bei keliose kitose šalyse. Didžiapėdis aprašomas kaip milžiniška ir plaukuota bezdžionė. Panašių gyvūnų galima rasti daugelio šalių folkloruose.
Didžiapėdis aprašomas kaip dviejų- penkių metrų ūgio, sveriantis virš dviejų šimtų kilogramų beždžionžmogis. Jo plaukai yra tamsiai rudi arba tamsiai raudoni, jis taip pat turi labai dideles akis, sujungtus antakius ir didelę, bet žemą kaktą. Didžiapėdis skleidžia smarkų ir bjaurų dvoką. Jis savo pavadinimą gavo dėl itin didelių pėdsakų- dažniausiai minimas dydis yra šešiasdešimt centimetrų ilgis ir dvidešimt centimetrų plotis. Jo kojos pirštų skaičius yra ginčitinas reikalas- skirtingi liudininkai teigia, jos didžiapėdis turi nuo dviejų iki šešių pirštų, taip pat teigiama, jog jis turi itin ilgus nagus. Beveik visi ekspertai sutinka, jog didžiapėdis yra naktinis gyvūnas ir, kaip ir žmonės bei daugelis kitų beždžionių, ėda tiek mėsą, tiek augalus.
Didžiapėdis pirmą kartą buvo paminėtas prieš porą tūkstančių metų, jį paminėjo indėnai iš JAV šiaurės vakarų. Skirtingos indėnų gentys skirtingai apibūdina šį padarą, tačiau visos sutinka su jo egzistavimu. Vienos gentys teigė, jog didžiapėdis vogdavo žuvis iš žvejų tinklų ir žmonėms nekenkdavo, kitos gentys teikdavo, jog būdavo ištisos kanibalistinių didžiapėdžių kolonijos, kurios vieną po kitos naikindavo indėnų gentis. Kai kurios gentys laikydavo didžiapėdį gyvūnu, kitos- antgamtišku padaru.
Pirmas užfiksuotas didžiapėdžio išpuolis įvyko 1924- aisiais. Jo metu į kelis kasyklos darbuotojus akmenis pradėjo mėtyti keli beždžionžmogiai. Patys kasikai šiuos gyvūnus apibūdino kaip kalnų gorilas. Kitą rytą, prie jų kabinos buvo rasti didžiuliai pėdsakai. Žiniasklaida teigė, jog kažkas norėjo juos išgąsdint ir iškrėtė šį pokštą. Kitas panašus įvykis įvyko 1941-aisiais. Moteris teigė, jog jai teko bėgti iš namo kalnuose nuo dviejų metrų ir maždaug trisdešimt centimetrų beždžionžmogio.
Didžiapėdis JAV išgarsėjo dvidešimto amžiaus šeštajame dešimtmetyje. 1951-aisiais metais Erikas Šiptonas nufotografavo didžiapėdžio pėdsaką ir priskyrė jį sniego žmogui. Didžiapėdis staigiai įgavo populiarumo, kai 1958-aisiais didžiuliai pėdsakai buvo atrasti Kalifornijoje. Keletas tokių pėdsakų atsirado vienoje kestatybų aikštelėje. Netrukus šie pėdsakai pateko į daugelį laikraščių visame pasaulyje. Tuomet daugelis sniego žmogaus medžiotojų pradėjo ieškoti ne jo, bet didžiapėdžio. Kadangi ankščiau šie žmonės dirbo Himalajuose, jie buvo puikūs alpinistai ir prisidėjo prie JAV žemėlapių kūrimo.
Įvykis, galutinai įrodęs didžiapėdžio egzistavimą įvyko 1967-aisiais. Rodžeris Patersonas ir Robertas Gimlinas nufilmavo didžiapėdį su kamera (viršuje matote kadrą iš šio filmo). Nors daugelis skeptikų teigia, jog filmas yra suklastotas, o vienas žmogus teigia, jog tame filme pats mūvėjo didžiapėdžio kostiumą, netgi patyrę mokslininkai pripažįsta šio filmo autentiškumą. Tikėti tuo ar ne- nuspęsti turite patys.
