1870-ųjų viduryje trys nepažįstamieji Kemberlendže, Anglijoje išsinuomojo seną didelį namą, vietinių vadinamą Croglin Grange. Pirmąją vasarą jauna moteris ir du jos vyresnieji broliai nieko neįtardami nakvodavo name palikdami neuždarytas langines. Vieną tokią naktį moteris pastebėjo dvi keistas mirksinčias švieseles, šmėkščiojančias netoli namo esančios senos kapavietės medžių šešėliuose. Greitai ji suprato, kad tai dvi kažkokio keisto groteskiško sutvėrimo akys.
Išsigandusi moteris sustingo lovoje. Bėgti prie durų bijojo, kad įsidrąsinęs sutvėrimas nesumanytų šokti per langą. Ji netgi negalėjo sušukti, taip buvo persigandusi. Švieselėms trumpam išnykus, ji pagalvojo, kad sutvėrimas pasuko už namo ir pabandė išbėgti per duris iš kambario. Jau stovėdama tarpduryje ji išgirdo kambaryje visai šalia keistą krebždėjimą. Atsisukusi su siaubu išvydo keistą rudą būtybę, bebandančią per langą įsikeberioti pas ją į kambarį... Mergina suriko. Būtybė pradėjo laužti langą, išdaužė stiklą ir persivertusi per palangę užpuolė moterį ir griebė jai už kaklo. Išgirdę riksmą atbėgo broliai, tačiau jiems nepavyko sugriebti įsibrovėlio, šis vikriai išpuolė per langą ir akimirksniu dingo kapinių šešėliuose.
Trijulė pagalvojo, kad tai tikriausiai buvo koks beprotis, bet daktaras, tyręs moterį, rekomendavo jiems pailsėti Šveicarijoje, tad šeima ten ir išvyko.
Rudenį jie vėl sugrįžo į Angliją. Moteris vėl apsinakvojo savo senajame kambaryje, tik šį kartą tvirtai uždarė langines. Nieko keista nenutiko iki vienos kovo nakties. Tą vakarą ji kaip įprastai ruošėsi poilsiui, kai netikėtai lange vėl išgirdo pažįstamą krebždėjimą. Pamačiusi tą patį rudaveidį sutvėrimą moteris pašaukė savo brolius. Šį kartą jie buvo apsiginklavę pistoletais, pasiruošę ir iškart nubėgo į kiemą, kur kiūtojo padaras. Vienas jų iššovė ir pataikė jam į koją, tačiau šis, kad ir šlubčiodamas, sugebėjo pabėgti į kapines ir pasislėpti senoje nebenaudojamoje kapavietėje.
Kitą rytą abu broliai pasikvietė kaimynus ir visi kartu nuėjo į kapines, prie įtariamo kapo rūsio. Atvėrę duris pamatė, kad visi karstai išvartyti, mirusiųjų palaikai išmėtyti ant žemės, tik vienas karstas tvarkingai gulėjo senojoje savo vietoje. Atvėrę dangtį jie išvydo tą patį rudaveidį, regis nė kiek laiko nepaliestą padarą su pistoleto kulka kojoje. Grupė jį nudobė ir sudegino.
Po šio karto daugiau niekada kaime nebesikartojo panašūs įvykiai.
Ar tai vampyras?
60 pranešimai(ų)
• Puslapis 1 iš 4 • 1, 2, 3, 4
Tas vampyras gal tiesiog psichiškai nesveikas žmogus buvo. Gal sirgo kokia šizofrenija ar kuo ir išsivaizdavo esąs vampyras.
Ot durnai padarė, kad sudegino.Gi prieš tai galėjo ištirt DNR, smegenis. Ir būtų paaiškėję, ar ten žmogus buvo, ar kas. Bet atsižvelgiant, kad tai buvo 1870m., tai tikriausiai dar per kvaili buvo ![]()
60 pranešimai(ų)
• Puslapis 1 iš 4 • 1, 2, 3, 4
‹ Įvairūs ‹ Mistika |