K. Roberts dėmesį atkreipė pasiutęs žviegimas, kurį skleidė užpultoji medvarlė.
„Išgirdau tykštelėjimą baseine ir pamaniau, kad ten gyvatė, ėdanti varlę“, – pasakojo moteris. Nubėgusi prie baseino ji pamatę varlę, o geriau įsižiūrėjusi – ryškiai žalią medvarlę jos burnoje. „Neįsivaizduoju, kaip jis galėjo nuryti kitą varlę – ji buvo beveik tokio pat dydžio“, – stebėjosi K. Roberts.
Ponia Roberts tvirtino, kad mėgsta varles ir jų šimtai nuolat straksi jos valdose. Nepaisant meilės varliagyviams, moteris teigė, kad nebuvo sugniuždyta šio varliško „incidento“. „Tai gamtos įstatymai, todėl nedera kištis, – sakė ji. – Ypač, kai aplink turime šimtus varlių.“
