Įvairūs Straipsniukai

Atvėsink planetą pats

        

Standartinė Gabija8 » 2009 Kov 08, 13:43

Neišsigąskit ilgio tai verta paskaityt kiekvienam!!

Žvelgdami pro langą į besniegę lietuvišką žiemą, per televiziją matydami užtvindytą Veneciją, Aziją siaubiančius potvynius dažniausiai tik gūžtelime pečiais: taip, akivaizdu, kad klimatas šyla, bet ką aš vienas galiu padaryti prieš tokias nevaldomas gamtos stichijas? Žinoma, vienas žmogus planetos neišgelbės, tačiau bent šiek tiek ją atvėsinti gali kiekvienas, net ir smarkiai nekeisdamas įprasto gyvenimo būdo.

Išeidamas iš namų ištrauk iš elektros lizdo televizoriaus kištuką, pilniau prisipūsk automobilio padangas, nepersistenk pakuodamas perkamus produktus – ir jau sumažinsi savo per dieną sugeneruojamo anglies dioksido kiekį. O jeigu dar pradėsi rūšiuoti šiukšles, pasikeisi neekonomiškas elektros lemputes, pasodinsi bent kelis medžius ir svarbiausia – išmokysi tą daryti savo vaikus, galėsi būti ramus, jog nuveikei labai daug, kad tavo veikla kuo mažiau veiktų Žemės klimatą.

Pradėk nuo savęs

Daugelis pramonės siūlomų efektyvesnio energijos naudojimo produktų – brangūs, tokioms naujovėms reikia ir pribręsti, ir pasitaupyti. Tačiau aktyviu aplinkosaugininku tapęs buvęs JAV viceprezidentas, knygos „Nepatogi tiesa“ autorius Alas Goras pažymi, kad mūsų kasdienėje rutinoje yra daugybė žingsnelių, kuriuos žengus tik šiek tiek kitaip, truputį atsakingiau, padėtume ne tik savo piniginei, bet ir gamtai.

Pirmu žingsniu galėtų tapti kai kurių buities prietaisų kištukų ištraukimas iš elektros lizdų. Dauguma prietaisų, turinčių nuotolinio valdymo pultus, vidinę atmintį, srovės keitiklių kištukus, nuolat šviečiantį ekraną ar jutiklį, naudoja elektros srovę net ir tuomet, kai yra išjungti.

Pavyzdžiui, 25% visos energijos televizorius išeikvoja tada, kai yra neįjungtas. Vienintelis būdas to išvengti – tokius prietaisus ne tik išjungti, bet ir ištraukti jų kištukus iš elektros lizdo.

Kita statistika: nešiojamieji kompiuteriai sunaudoja 90% mažiau energijos nei staliniai; rašalinis spausdintuvas 90% energetiškai efektyvesnis už lazerinį, o spausdinant spalvotai sunaudojama daug daugiau energijos nei renkantis nespalvotą spaudą.

Popieriaus gamyba apskritai yra ketvirtoji pagal energijos sąnaudas pramonės šaka, ką jau kalbėti apie jo gamybai kertamus miškus. Todėl prasminga būtų naudoti perdirbtą popierių, rinktis audeklą, o ne popierinius rankšluosčius, medžiagines, o ne vienkartines nosinaites.

Padėti gamtai galima ir nepersėdus į biodegalais varomus automobilius: tinkamai pripūstos padangos iki 3% sumažina degalų sąnaudas.

Lemia ir maistas

Prisidėti prie pokyčių galima net ir renkantis maisto produktus. Bendrovė „Siemens“ apskaičiavo, kad žiemą auginant pomidorus šiltnamyje 100 g šių daržovių tenka 0,95 kg CO2, dar 0,7 kg išlakų susidaro pomidorus skraidinant lėktuvu iš Ispanijos. Vietoje darže išauginto ekologiško pomidoro pėdsakas planetos taršoje – nulinis
Kitas palyginimas: gaminant 50 g sviesto sunaudojama 1,2 kg CO2, tas pats kiekis aliejaus aplinkai „padovanoja“ 0,1 kg CO2, margarino – tik 0,05 kg. CO2.

Gamtai palankesnė ir vegetarinė mityba: gaminant 100 g jautienos bifštekso išskiriama 1,35 kg CO2, tokio pat kiekio vištienos krūtinėlės gaminimas prie taršos prisideda 0,35 kg CO2, užtat 100 g jogurto (0,15 kg), makaronų (0,1 kg), vaisių (0,05 kg) gaminimas išskiria daug mažiau CO2.

„Siemens“ apskaičiavo, kad vieno pramoninės šalies gyventojo veikla per parą sugeneruoja 37,8 kg CO2 – įskaitant jo paties kasdienę veiklą, jam gaminamus maisto produktus ir kitas prekes.

Padėtų ir nedidelės investicijos

Rimčiau apie ekologiją – ir apie ekonomiją – susimąsčiusiems piliečiams gamtosaugininkai siūlo visų pirma kaitinamąsias elektros lemputes pakeisti energiją taupančiomis. Pastarosios kainuoja brangiau, tačiau jos dega 10 kartų ilgiau ir sunaudoja 68% mažiau energijos nei kaitinamosios lemputės.

Goras apskaičiavo, kad jei kiekviena amerikiečių šeima savo namuose pakeistų vieną tradicinę lemputę energija taupančia, CO2 taršos sumažinimo efektas būtų toks pat, kaip iš gatvių pašalinus milijoną automobilių.

Pinigų ir energijos gali sutaupyti tinkama namo šilumos izoliacija. Net ir nesiimant rimtesnių rekonstrukcijų, vertėtų patikrinti, ar skersvėjai netraukia pro langus ir duris, ar gerai užsandarinti visi pastogių latakai ir angos, izoliuoti vandens šildytuvo ir šilto vandens vamzdžiai.

Šiukšlių rūšiavimas – dar viena tik šiek tiek pastangų reikalaujanti gamtosaugai reikšminga veikla. Suskaičiuota, kad jeigu 100 000 žmonių, kurie paprastai nerūšiuoja šiukšlių, pradėtų tą daryti, CO2 išlakos būtų sumažintos 42 t per metus.

Planetos plaučių padėkos verti ir tie žmonės, kurie yra pasodinę bent vieną medį: per savo gyvavimo laiką jis sugeria vieną toną anglies dioksido.

CO2 kontroversijos

Nėra vieningos nuomonės dėl klimato atšilimo priežasties – net ir šiuos reiškinius tiriantys mokslininkai nesutaria dėl to, ar iš tiesų žmogaus ūkinė veikla daro lemtingą įtaką Žemės klimato pokyčiams.

Yra manančių, kad laikui bėgant klimatas natūraliai keičiasi, taigi bet koks šiuo metu matomas pokytis tėra natūralaus ciklo dalis. Iš tiesų, tyrinėdami medžių žieves, ežerų nuosėdas, ledo šerdį ir kitus gamtos šaltinius, mokslininkai sužinojo, kad klimato pokyčių, taip pat ir staigių, būta anksčiau.

Bet visi jie vyko natūraliai kylant CO2 lygiui, kuris buvo daug mažesnis nei dabar. Iš gilių Antarktidos ledo sluoksnių paimti pavyzdžiai rodo, kad CO2 lygis dabar yra aukščiausiai per 650 000 metų.

Nestinga besidžiaugiančiųjų visuotiniu atšilimu, kuris išvaduos nuo stingdančių žiemų, pagerins augalų vegetaciją, padidins derlingumą šaltesniuose kraštuose. Iš tiesų tam tikros teritorijos gali sulaukti daug malonesnių žiemų, tačiau negatyvus klimato kaitos poveikis gerokai pranoksta vietinę naudą.

Tirpstantys ledo luitai kelia jūros lygį ir jeigu procesas tęsis, daugybė pakrančių miestų visame pasaulyje patvins. Užsitęsę sausros periodai, stipresni potvyniai, smarkesnės audros, dirvos erozija, masinis augalų ir gyvūnų rūšių nykimas, didėjantis sveikatai pavojingų virusų atsparumas – tai didžiulė žala, kurios neatperka džiaugsmas dėl šiltesnių orų.

Gaminant 100 g jautienos bifštekso išskiriama 1,35 kg CO2, užtat 100 g jogurto – tik 0,15 kg CO2, makaronų – 0,1 kg CO2.

--------------------------------------

   

Vartotojo avataras

Flightless.

®espect
 
Pranešimai: 2577
Kaunas

 7,165.06 Lt

Standartinė » 2009 Kov 08, 14:42

Galėtų kokią akciją su tom lempučių keitimu padaryt kas nors...Ta prasme tokią akciją beveik visame pasaulyje ir manau, kad tikrai daug žmonių jas pasikeistų ir būtų didelė nauda.... :D

Vartotojo avataras

Kornė

Forumo gyventojas
 
Pranešimai: 1598
Kaunas

 2,250.00 Lt

Standartinė » 2009 Kov 08, 16:09

Jau sudomino :D

Vartotojo avataras

Gabija8

Apšilinėjantis
 
Pranešimai: 49
Siauliai

 1,563.63 Lt

Standartinė » 2009 Kov 08, 18:11

joa tokia akcija tikrai labai labai praverstu... tik niekas tokios cia pas mus Lietuvoje nesukuria :( na pas mane namuose yra net 2 tokios lemputes :?

Vartotojo avataras

HotMess

Forumo gyventojas
 
Pranešimai: 1572
United Kingdom

 42,980.47 Lt

Standartinė » 2011 Lap 06, 17:15

Na lemputes pasikeiciau, siuksles rusiuoju ir televizoriu isjungiu palikdama namus :)



Įvairūs Straipsniukai





cron
 
Linksmas.net on Facebook  Tapk gerbėju

Šiandien:


Imagination.lt





Dabar prisijungę

Šiuo metu prisijungę 0 narių :: 0 registruotų, 0 slaptų ir 0 svečių
Daugiausia vartotojų (555) buvo 2010 Bir 02, 09:13

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių