Geros mintys
Didžioji dalis visų nesėkmių slypi tavo mintyse. Kuo labiau lauksi nesėkmės, bėdos ar nelaimės, tuo daigiau šansų, kad ir sulauksi. Pavyzdžiui, jei būsi įsitikinęs, kad atsakinėdamas pamirši mintinai išmoktą eilėraštį, greičiausiai tu jį ir pamirši. Tu pats save tiesiog „užprogramuoji“. Bet lygiai taip pat galima stengtis „programuoti“ ir priešingai. Mintys – dalykas galingas. O jei jose nuolat kybo juodi debesys, gero nelauk. Juo labiau, jei mėgsti ir garsiai pabambėti, koks tu nevykėlis ir koks bjaurus visas pasaulis. Nepatinka, kad jis toks? Visų pirma teks „gražiąja puse į viršų“ apversti pačias mintis. Kartais pakanka labai nedaug. Pavyzdžiui, uždrausk sau sakyti „ne“. Net kaip kito žodžio priešdėlį. Šitaip kur kas sunkiau aimanuoti ir skųstis, nes vietoj „man nesiseka“ turėtum sakyti „man galėtų sektis ir geriau“. Jauti skirtumą?
Draugai
Kai manai, kad viskas nesiseka, dažnai ir su draugais nelabai sekasi bendrauti. Blogiausia, kad kuo labiau nesiseka, tuo labiau norisi nuo jų slėptis. Kas tada nutinka? Ogi draugai, iš pradžių tave bando kalbinti, guosti, o paskui numoja ranka ir palieka tupėti vieną savo kamputyje. Juk kam malonu glostyti ežį?... Ir tada tu galutinai supranti, kad gyvenimas yra bjaurus, o visi draugai – išdavikai. O jei pabandytum priešingai – ne laukti, kol kas nors tave „išgelbės“, bet pats pasisiūlytum į pagalbą? Kai mažiau galvoji apie savo bėdas, o daugiau bendrauji ar darai ką nors drauge su kitais, ne tokios jau tos bėdos ir svarbios pasirodo...
Sportas
Kuo daugiau judėk! Net jei iš pradžių to ir nesinori. Sportas, judėjimas blogą nuotaiką taiso labai veiksmingai. Juo labiau, kad padeda geriau jaustis ir tavo kūnui. Kokią sporto šaką pasirinksi, nėra labai svarbu. Kad tik tau patiktų!
Muzika
Netikusią nuotaiką gerai pataiso muzika. Iš pradžių pasirink tokią, kuri labiausiai ją atitiktų. Pavyzdžiui, jei jautiesi esąs piktas, galbūt tiks koks nors sunkiojo roko albumas. Jei šiaip apsnūdęs ir bejėgis, pasiieškok ir tokios pat „depresinės“ muzikos. Tačiau palaipsniui ją keisk kitokia, kol pasieksi norimą efektą. Tarkim, po sunkiojo roko paklausyk ko nors ramesnio, lyriškesnio. O nuotaika ir savijauta prisiderins prie tavo klausomos muzikos!
Maistas
Kai kurie mėgsta „gydytis“ įvairiais skanumynais. Ir jie teisūs. Maistas, ypač toks, kuriame gausu angliavandenių, tikrai ramina ir gerina nuotaiką. Tačiau po poros mėnesių tokio „gydymosi“ nuotaiką gali pradėti gadinti drabužiai, į kuriuos neįtelpi, ir labai negražius skaičius rodančios svarstyklės. Todėl užuot kirtęs šokoladą ir bulvių traškučius, geriau suvalgyk bananą ar spragintų kukurūzų. Nuotaiką gerinančių medžiagų juose netgi daugiau, o štai kalorijų – nepalyginamai mažiau.
Spalvos ir šviesa
Rudenį, kai sutrumpėja dienos ir apsiniaukia dangus, daugeliui subjūra nuotaika. Pilka, juoda ar šiaip murzinos spalvos veikia slopinančiai. Kaip ir šviesos trūkimas. Jei jautiesi pavargęs ir užsimiegojęs, kuo daugiau būk lauke, o namie užsidek stipriau šviečiančią lempą. Stenkis, kad aplink tave būtų kuo daugiau linksmų, šiltų spalvų. Tačiau jei nuolat jautiesi piktas, įsitempęs, venk ryškios raudonos, oranžinės.
Miegas
Kai nuolat neišsimiegi, tai ir nuotaika niekam tikusi. Pamėgink eiti miegoti bent pusvalandžiu anksčiau! Skamba per daug paprastai, bet... veikia!
Tiesą sakant, visuose tuose patarimuose nieko nebuvo apie sumuštinius. Kodėl? Ogi todėl, kad ne sumuštiniai kalti. Ir ne juos reikia apversti sviestu į viršų, o tavo nuotaiką! Kai nuotaika yra „teisinga puse į viršų“, sumuštinis gali kristi, kuria tik nori puse į viršų – nedarai iš to bėdos. Įdomiausia, kad tada jis paprastai visai nustoja kritęs – nei sviestu į viršų, nei sviestu į apačią... Nes juk sumuštiniai ir neprivalo kristi, tiesa?
