Indonezijoje, Manado mieste gyvenančiam žvejui Justinus Lahama šių metų gegužės 19 dieną labai pasisekė. Bežvejodamas su savo sūnumi, apie 200 metrų nuo paplūdimio, ten kur gylis siekė daugiau nei 100 metrų, jis ištraukė keistą žuvį – turinčią tarsi letenas, sveriančia 50 kg, ir esančią 1 m 30 cm ilgio.
Tuo pat metu įvyko tai, ko taip trokšta daugelis žmonių – niekuo neišsiskiriantis žvejys įėjo į istoriją, kaip pagavęs antrają žinomą indoneziškąją latimeriją.
Stebėtina tai, kad šis gyvūnas aptvertas išgyveno apie 17 valandų jūroje kur gylis siekė tik 1 m. Tai nustebino ir mokslininkus, kurie galėjo atvykti jos ne tik pasižiūrėti, bet ir beplaukiojančią nufilmuoti. Toks nustebimas visai ne keistas - jos gentainiai, kurie buvo atrasti Kenijos, Madagaskaro pakrantėse buvo stebimi tik esant daugiau nei 150 metrų gyliui. Manoma, kad šioms žuvims tinkamas gyvenimui gylis yra daugiau nei 200 metrų.
Po žūties žuvis buvo sušaldyta. DNR analizė leis įsitikinti ar tikrai kalbama apie 1998- aisiais metais atrastą latimerijų rūšies, pavadintos Latimeria menadoensis, žuvį kuri skiriasi nuo Afrikos pakrantėse pagautųjų Latimeria chalumnae. Remiantis DNR molekuliniais tyrimais buvo nustatyta jog šios rūšys atsiskyrė apie 1 - 2 milijonų metų prieš mūsų erą. Naujesnių tyrimų (kurie remiasi DNR mitochondrijomis) duomenimis tai įvyko prieš 30 – 40 milijonų metų. Spėjama, kad Indijos iškilimas ir prisišliejimas prie Eurazijos lėmė vienos populiacijos atsiskyrimą nuo kitos ir tuo pačiu tai tapo dviejų skirtingų rūšių atsiradimo priežastimi.
Jūrų biologas Lucky Lumingas iš Sulawesi salos Sam Ratulangi Universiteto, kaip ir kiti mokslininkai, šiuo metu analizuoja Indonezijos muziejuje saugomą latimerijos skeletą. Jis žino jog latimerijos nors ir yra tarsi tarpinė grandis tarp gyvybės perėjimo iš jūros į žemę, vis delto jos žemės gyvūnams nebuvo lygiai tie patys proteviai. Vėlesni DNR tyrimai galbūt leis dar geriau suprasti gyvybės istoriją.

