Pagal induistinius kanonus, mirusių kūnus reikia sudeginti ant upės kranto ir išblaškyti pelenus virs upės.
Problema tame, kad vietiniai gyventojai neturi pinigų malkoms, o kremacijai šių deficitinių prekių reikia labai daug. Iš kitos pusės, artimųjų kūnus vistiek reikia atiduoti upei... Kremuojami yra tik vaikai iki 10 metų, nėščios moterys ir šventikai. Visi kiti džiugina žuvis ir maitėdas.
Nepaisant baisios antisanitarijos, indai upėje maudosi ir net geria iš jos, kiekviename name galima rasti ąsotį su šiuo šventu vandeniu.
Pasinėrimo į vandenis ritualu prasideda palaimingiausia šešias savaites truksiančios Ardha Kumbha Melos (Pusinės puodynės sambūrio šventės), kurios metu milijonai piligrimų renkasi nuplauti savo nuodėmes ir išsivaduoti iš mirties bei gimimų rato, diena.
Vos patekėjus saulei, šafrano spalvos rūbais apsirengę arba nuogi vienuoliai bei pelenais išsitepę sadhūs (atsiskyrėliai) brenda į upę atlikti "karališkosios maudynės" apeigų.
"Vanduo yra purvinesnis negu praeitą kartą. Tai visiškas nesirūpinimas savo motina. Ši upė yra visos gyvybės šaltinis", - po pasinėrimo į Gangą sakė nuogas vienuolis Naga Baba Triveni Puri (Naga Baba Trivenis Puris), savo plaukų nekerpantis jau 18 metų.
Per daugelį metų Gangą užteršė pramoninės ir kanalizacijos nuotėkos, pesticidai bei pūvančių kūnų liekanos, nors vyriausybė nuolat žada išvalyti šią pačią švenčiausią Indijos upę.
Tūkstančiai piligrimų semia vandenį į metalines puodynes, kad nugabentų jį sergantiems ar mirštantiems artimiesiems.
)) ne gaila jiems jų sveikatos - tegul 
kiekvieno žmogaus pasirinkimas. tik kad teršia gamtą, šiuo atveju - vandenį, tai nieko gero :/
bet jei Indijoje būčiau gimusi,tai man tai atrodytu visiškai normalu 
