J. D. Salinger - Rugiuose prie bedugnės

Be galo patikusi knyga, tikrai viena geriausių skaitytų. (:
Sužavėjo, net klaust nereik. Nesigailiu kad perskaičiau. Eh, net keistas jauduliukas krečia pagalvojus kokia nuostabi knyga. Gėda net. Knygos kaip vaikai man kartais : DDD
no regrets for saying that, tho

O geras, galvojau kad jau kažką rašiau apie šią knygą, bet pasirodo kad ne. ;DD Aš labai gerai atsimenu, kad man ji žiaauriai nepatiko, ir tai yra viena iš kelių, na tikrai nedaugelio knygų, kurios aš nebaigiau. Atsimenu kad visokios nesąmonės, kiekvieno ryto dušo procedūros aprašytos (jei nemaišau su kokia kita knyga), įdomiau nesugalvosi. Žodžiu, buvau labai nepatenkinta, šita knyga mane kone sunervino. ;D Aišku, ją skaičiau senokai, bet dabar tikrai nekyla noras ją bandyt skaityt iš naujo. Gal ir patiktų, beet.. jei jau AŠ nebaigiau knygos, vadinas ji tikrai bloga. ;D

nu kaaaažinau, tikėjaus daugiau iš jos, net skaitydamas paskutinius du puslapius, nepraradau vilties, kad kas nors sukrėčiančiai įvyks, ir taip nk.. Likau nesupratęs už ką čia ji taip vertinama :?

Gera knyga, išties. Sukuria kažką TOKIO, dėl ko apima toks keistas hmm, nu, nžn, kas, nu bet keistas.

cha, pirmą kartą kai bandžiau skaityt numečiau į šalį, o va birželį galvoju reik ir vėl pabandyt. nu perskaičiau, bet šiaip buvo ir įsomu, bet ir suerzino. Taip, aš ir esmės pritariau kai kurioms jo mintims. Man patiko kad jis mato ne tik paviršių ir ne iš to sprendžia ar jam patinka kažkoks dalykas ar ne, o apgalvoja ir kiek laiko tas žmogelis tą mokėsi, ruošėsi ar dar ką. Nu čia apie kažkokį vieną pasirodymą jis kalbėjo, tai tas išties patiko, nors net nežinau ar gerai taip mąstyt. O kas labai labai nepatiko - tai toks perdėtas stengimąsis įlįsti į kito, paauglio personažą. Nu nežinau, man buvo per daug viskas nenatūralu. buvo norima parašyt šiuolaikiškai, kad skaitytojam patiktų, bet būtent tas man labiausiai ir nepatiko. Nu nežinau, tas rašymo stilius, viskas, kalba, neatrodo natūraliai. Aišku, taip vertinti galimapasikliaujant tik savo nuojauta, bet aš savąja pasitikiu, ir daugmaž manau kad ji bent iš dalies teisinga. kai kurios knygos ir būna įdomios dėl savito rašymo stiliaus, būdingo tik tam pačiam, tik vienam rašytojui, ir tas pan patinka. O va šitoj knygoj buvo viskas priešingai, ir dėl to ir nepatiko. Atrodo, kad šitų rugių autorius tik sugalvojo idėją - parašyt šiuolaikiškai apie vaikinuko kelias dienas, laiškų forma, ar kažkuo panašiu. Bet vat man šitos idėjos buvo per mažai, ir būtų kurkas labiau norėjęsi paskaityti viską parašyta kitokiu braižu. Gal aš visas knygas vertinu priešingai nei yra nusistovėjusi ''tvarka'', gal tai ir neteisinga literatūros kritikų atžvilgiu, bet aš turiu savo vertinimo sistemą ir ši knyga joje užima prastoką vietą