D
O šiaip, vienas baznycios vyskupas teigia :
Pasakojimas apie moterį popiežę yra grynas fantazijos vaisius. Ši legenda pasirodė XIII amžiaus viduryje. Viena versija pasakoja, kad vyru apsirengusi labai talentinga moteris iš pradžių kurijoje gavo notaro pareigas, vėliau tapo kardinolu ir apie 1100 m. – popiežiumi, o apgavystė išaiškėjo, kai kartą jojant arkliu jai gimė sūnus.
Kita versija kalba apie mergaitę, kuri buvo perrengta vyriškais rūbais ir vadinama Jonu iš Anglijos (Johannes Anglicus). Sėkmingai studijavo Atėnuose, o vėliau Romoje po popiežiaus Leono IV (847–855) tapo jo įpėdine ir popiežiavo virš dviejų metų. Ši versija tariamai popiežei suteikia Joanos vardą. Legenda taip pat baigiasi jos kūdikio gimimu, tačiau procesijos metu.
Nuo XV amžiaus, atsirandant istorinei kritikai, apie šios legendos nepagrįstumą kalbėjo Enea Silvio Piccolomini (1405–1464), Bartolomeo Platina (1421–1481), vėliau – Johannes Aventinus (1477–1534), Onofrio Panvinio (1530–1568), Cesare Baronio (1538–1607) ir kiti. Nors XIX amžiuje joks rimtas istorikas popiežės egzistavimo nelaikė tikru faktu, tačiau jos buvimą stengėsi įrodyti kai kurie priešiškai popiežiaus ar Romos Katalikų Bažnyčios atžvilgiu nusiteikę asmenys.
Galima paminėti du argumentus, kurie liudija, jog pasakojimas apie popiežės buvimą ir jos istoriją yra visiškai prasimanytas.
Visų pirma, nei vienas šaltinis tarp popiežių istorijų nieko nežino apie jokią popiežę, ir apskritai nieko apie ją neužsimenama iki pat XIII amžiaus vidurio. Neįtikėtina, kad tokio įvykio kaip popiežės pasirodymas, jei tai būtų istorinis faktas, nebūtų pastebėjęs nei vienas iš gausių istorikų nuo X iki XIII amžiaus.
Antra, popiežių eilėje nėra laisvos vietos, kur būtų galima patalpinti šią legendinę popiežės figūrą. Viena legendos versija teigia Joaną tariamai popiežiavus po Leono IV (847–855), tačiau patikimi istoriniai šaltiniai liudija, kad tuojau po jo mirties buvo išrinktas Benediktas III (855–858). Pavyzdžiui, yra išlikę monetos su iškaltais atvaizdais tiek Benedikto III, tiek ir imperatoriaus Lotaro I, mirusio tais pačiais 855 m., kaip ir Leonas IV. Dar mažiau tikėtina kita legendos versija, pagal kurią tariama popiežė būtų galėjusi atsirasti apie 1100 m., tarp Viktoro III (1086–1087), Urbono II (1088–1099) ar Paskalio II (1099–1118).
Pagal Johann Peter KIRSCH, „Popess Joan“
Taciau as manau kitaip. Jei aks skaitet ta knyga, tai gale yra parasyta tikrai itikinamu faktu,jog ji egzistavo
![;]](https://linksmas.net/images/smilies/wink.gif "Wink")
Pirma, 14a. visur masiskai buvo pradedta naikinti rastiskus saltinius apiesia motery, taip pat rastininkai galejo tycia pailginti popieziau Leono popieziavimo laika ir taip isstumti Joanos valdzia. Nes kaip zinoma, musu baznycia norejo istryntisy gedinga ivyky is istorijos. Taip pat, tasirado patikros kreslas. Idomu, koks ivykis aglejo paskatinti jo atsiradima ? ir zinoma, jog tas kreslas atsirado butent apie 9a, po joanos valdymo meto. aip pat, tisliai nepasakysiu, taciau seniau, popieziaus kelias romoje apeme Velliso tatvele, keik pamenu, taciau, kaip veinas keiauninkas rase raso dienyne teko sia vieta aplenkti po Jono Anglo gimdymo viesai. ar kazaks pan. Ir dabar einant popiziaus delegacijai aplenkia ta vieta, kur pagal viska Joana gatveje pagimde kudiki ir mire.
taisysimes 
