Pirmoji meilė

SkyRocket rašė:nesupratau, nevertinau, ka turejau kol to nepraradau. manau,kad gyvenimas mus dar suves, o iki tol as gyvensiu del saves.

The same shit. 15-16.. Nors išties nemanau, kad gyvenimas dar suves, nes galbūt šiek tiek remiuosi posakiu "Negalima du kartus įbristi į tą pačią upę, nes ja teka vis nauji vandenys" ir bla bla bla, bet nesuku per daug dėl to galvos.

SkyRocket rašė:nepykit, bet tokiu metu nelabai jus suprantat kas yra meile, todel manau kad neskiriat kas yra paprasciausiai susizavejimas, simpatija. meilei manau reikia subresti

...subręsti ne pagal amžių, o pagal protą. ; ))

candella. rašė:
...subręsti ne pagal amžių, o pagal protą. ; ))

pritariu, bet iš kur pas 8-14 meti bus protas, gyvenimo suvokymas dar menkas. todel sakau meilei reikia subresti aisku ne atemu pavieniu atveju. paciam teko laukti iki 22 metu, ir tai buvo pirma mergina kuriai istariau zodi myliu kai to ji tiesiog nesitikejo, pasnibzdejau jai i ausi kai ji buvo be uzmieganti. gal tik as taip sureiksminu zodi myliu.

Sureikšminu jį ir aš, bet subrendau jį pasakyti anksčiau nei tu tiesiog. :}

candella. rašė:Sureikšminu jį ir aš, bet subrendau jį pasakyti anksčiau nei tu tiesiog. :}

ne, tu tiesiog suradai ta zmogu aksciau negu as.

Na pirmosios meilės nebuvo, buvo tik paprasčiausi trumpalaikiai susižavėjimai.

Mano pirmoji meile pasirode kai man 18-19 buvo. Buvom bendrakurisi gyvenom bendrabuti. Jis visad mane pakalbindavo susitikes bendru paskaitu turejom bet vos keleta. Per cementuka visa nakti prasokom atrode kad skrendu kad nereikejo zodziu kad suprastumem viena kita... Ir musu susitikimas tiesiog svaigino mane. Visad susitikdavom diel smulkmenu, bet abiem rupejo ne tos smulkmenos, o pats susitikimas.. Buciuodavomes tai atrodydavi kad galva svaiksta atrodo kad netekdavau samones.. Pirma karta buvau su zmogumi kuris man taip patinka ir del jo meciau viska ir net su seima savo labai pykdavaus... Musu draugyste baigesi taip kaip prasidejo neplanuota, bet jo intensyva. Dar ir paskui paskaitos vykdavo kartu tai net visus metus su virsum sirdele skaudedavo, nes jis bv tas zmogus kuriam buvau tikrai neabejinga. Kuriam del vienos akimirkos galejau paaukoti visa gyvenima. O dabar tai nemanau kad kada nors vel susieisim nes tarp musu jauciu tokia milziniska praraja... Man labai pasiseke tuo momentu turejau zmoniu kurie zinojo ir nereikedavo nieko sakyti ir tiesiog apkabindavo ir atnesdavo kavos i lova. Aisku aplinkiniai galvojo gal ir dabar galvoja kad issiskyrem mano inciatyva nes buvau pasiutus mergiote.. Ir esu jiem dekinga uz tai ir kaip bebykciau ant ju juos myliu ir visad padesiu... Sitas ivykis labai pakeite mane dabar nebesu tokia atvira, prie saves vaikinu neprisileidziu ir i viska ziuriu kitaip...

kai buvau 8 metų įsimylėjau savo klasioką, bet kažkaip jam to nesakiau ir šiaip nedraugavom, o paskui praėjo ta meilė, bet dabar kai jo nemyliu tai jis mane kabina

15... Ne meile ten buvo, o susizavejimas. Bet tuo metu atrode kitaip (:. Svaigdavo galva, drugeliai skrandyje ir kitokie svetimi jausmai. Issiskyreme, nes buvome per daug skirtingi. Siaip grazus prisiminimas liko, nors kaip issiskyreme asarojau diena, nakti...
Dabar irgi esu susizavejusi. Zinoma drugeliu skrandyje nera ir galva nesvaiksta, bet noriu buti su tuo zmogumi ir siou momentu tik su juo. Labai ji vertinu ir zaviuosi jo charakteriu ir nuomone. Patinka ir tas artumas. Kartais jauciu ta pavydo jausma, kad galbut jis turi tikra mylima zmogu. Turbut man truksta demesio (:.
Idomu, kaip turetu meile jaustis.