NASA spaudos pranešime rašoma, jog mokslininkų grupė, vadovaujama James Muzerolle daugiau nei penkis mėnesius su Spitzer infraraudonųjų spindulių teleskopu stebėjo jauną žvaigždę LRLL 31, kuriai tėra ne daugiau 2-3 milijonų metų. Jų dėmesį atkreipė tai, kad nuo aplinkinio dulkių sluoksnio susidaręs infraraudonųjų spindulių srauto atspindys varijuoja pačiomis netikėčiausiomis formomis ir kas svarbiausia, šios variacijos įvyksta labai greitai – kai kuriais atvejais pokyčiai būdavo pastebimi savaičių diapazone.
Astronomai iškėlė hipotezę, jog aplink žvaigždę sukasi objektas, sugebantis tarsi pastumti vidinės dulkių juostos ribą. Toks objektas galėtų būti arba dar viena žvaigždė, arba kas labiau tikėtina, dalinai susiformavusi planeta.
Planetos, kaip ir žvaigždės, nesusiformuoja staiga – prireikia milijonų metų, kol dulkių ir dujų mišinys susilieja į vientisą didžiulį kosmoso kūną. Žinoma, viskas vyksta palaipsniui, todėl besiformuojanti planeta, skriedama aplink gimtąją žvaigždę dar ilgą laiką palaipsniui didėjančia trauka veikia aplinkinį dulkių ir dujų sluoksnį. Pamažu tokia planeta išsivalo savo orbitą, o paskui pritraukia iš tolesnių zonų esančias dulkes. Na, o iš tolimiausių dulkių sluoksnių, kurių neveikia besiformuojančios planetos trauka, gimsta kitos planetos ir galiausiai nedidelis dulkių bei dujų kiekis lieka tik už susikūrusios naujos planetų sistemos ribos.
