Pasitikėjimas savimi

Esu drasi ir pasitikiu savimi, kartais net tada, kai nereiketu. Pvz darau darba, apie kuri nieko neismanau ir ka nors sugadinu.. Bet uztat gyventi neliudna!

Kaip kada. Labai dažnai pasitikėjimo savimi stinga, nebūnu dėl savęs visiškai garantuota. Tačiau tai kompensuoja mano ryžtingumas. Kai susitelkiu, einu tikslo link, nesvarbu kaip bijočiau. Kažkokių seniai kauptų vidinių resursų dėka, kritinės situacijos metu įgaunu drąsos ir pati savimi patikiu. Net jeigu tas užsibrėžtas tikslas iš pradžių atrodo tolimas ir nepsiekiamas. Turėjau daugybę progų, kad įsitikinčiau, kiek daug gali žmogaus tikėjimas ir valios jėga.

Savimi aš nelabai pasitikiu, nors aišku yra ne vienas atvejis kai sukontroliuoju šį jausmą, bet dugeliu atveju jis man labai trukdo. Dėl nepasitikėjimo savimi nekartą netekau merginos, labai retai išdrystu šokti vakarėliuose. Bent tas geriau, kadšis jausmas kuo toliau tuo darosi silpnesnis

pritrūksta kartais to pasitikėjimo, tačiau manau, kad per didelis pasitikėjimas savimi irgi nėra per daug gerai.

Pasitiki savim, gyveni pozityviai ir gyvenimas geresnis Nereik niekad del ko liudet. Jei pasitikejai savim, bet gavosi atvirksciai kaip norejai, neverta liudet

Nežinau, ar daug kam taip.. Aš niekada nebūsiu kompanijos žmogus. Tikriausiai turiu kažkokių tai kompleksų. Tiesiog galiu dviese likus su žmogumi kalbėti atvirai apie bet ką, ar šiaip su žmonėm, kuriais visiškai pasitikiu. Bet jei kompanijoje yra žmonių kurių nelabai pažįstu, aš garsiai reikštis nemoku. Tiesiog manau, kad mano mintys neįdomios.. Kad čia nebūtina pasireikšti. Tiesiog tyliai sėdžiu. Norėtųsi kad viskas būtų kitaip. Stengiuosi save pakeisti.

Tikrai ne tau vienai taip. aš taip pat kompanijose su nepažįstamais žmonėm per daug nesireiškiu, nes paprasčiausiai bijau apsijuokt, o kartais kalbėt tai tiesiog ir nesinori.

Neegzistuoja pas mane toks dalykas kaip pasitikėjimas savimi.

Kodel, Insane?

Nes turiu milijonus kompleksų ir nedrąsi esu.

man kažkaip atrodo,kad liūdnos mišios tiem,kurie netiki savo jėgomis.Už juos tikrai aplinkiniai nesistengs,plius kompleksuoti žmonės didžiąją dalį žmonių erzina,o nestovint už savo vietą po saule,galima prarasti daug vertingų galimybių.

Pasitikiu tik tuomet, kada tvirtai žinau, kad man pavyks, bet dar labai padeda kitų žmonių paskatinimas ir taasai pasitikėjimas vis didėja reikiamą momentą. Bet žinoma neretai būna, kad jis dingsta.

Insane. rašė:Nes turiu milijonus kompleksų ir nedrąsi esu.

Esu tikra, kad nesunkiai galetum savo kompleksus paversti privalumais

Tikrai pasitikiu savimi. Ir kai noriu ar reikia bunu labai drasi.