Ledo danga Arktyje suplonėjo 40 proc.

Ledo dangos Arktyje storis per 5 praėjusius metus sumažėjo daugiau nei 40 proc., liudija pirmasis išsamus NASA atliktas tyrimas.

Tai pirmasis palydovų matavimais paremtas tyrimas, kuriuo buvo siekta įvertinti ne tik Arkties jūrinio ledo ploto, bet ir jo storio pokyčius. Rezultatai liudija, kad nuolatinė ledo danga Šiaurės ašigalio regione nuo 2004 m. suplonėjo daugiau nei 40 proc., rašo britų dienraštis „The Guardian“.

Pasak mokslininkų, spartus ledo dangos Arktyje plonėjimas kelia rimtą susirūpinimą ir gali paskatinti ekspertus patikslinti prognozes, kada vasaros sezono metu vandenynas liks visai be ledo.

„Net ir tais metais, kai bendras Arkties jūros ledo plotas išlikdavo stabilus ar truputį padidėdavo, ledo storis nepaliaujamai mažėjo“, - pastebėjo vienas tyrimo autorių, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje vyresnysis tyrėjas Ronas Kwokas.

2003 m. paleisto NASA palydovo „ICESat“ atlikti Arkties ledo dangos matavimai atskleidė, kad per 4 praėjusias žiemas jo storis vidutiniškai sumažėjo 67 centimetrais. Vidutinė ledo danga Arktyje yra apie 3 m.


Jūros ledo storis Arktyje 2004 m. (kairėje) ir 2008 m. (dešinėje) žiemos sezono metu. Spalvų skalėje – ledo storis metrais.




NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos pranešime teigiama, kad „ICESat“ duomenimis ledo danga Arktyje dabar plonėja vidutiniškai po 17 centimetrų per metus, o storo daugiamečio ledo, kuris neištirpsta vasaros sezono metu, plotas per 4 praėjusius metus sumažėjo 42 proc.

Anksčiau mokslininkai matuodavo pasirinktas Arkties ledo dangos vietas ir remdavosi šiais duomenimis nagrinėdami jūros ledo dangos pokyčius, tačiau dabar pirmą kartą pavyko iš kosmoso išmatuoti viso Arkties vandenyno ledo ploto storį. „ICESat“ duomenys padėjo specialistams geriau suprasti regioninį jūros ledo pasiskirstymą ir aiškiau įsivaizduoti, kas vyksta Arktyje, teigiama pranešime.

„Ledo kepurė“ planetos šiauriniame ašigalyje keičiasi kiekvieną metų sezoną, didėdama žiemą ir traukdamasi vasarą. Dar viena svarbi šio tyrimo išvada yra ta, kad dauguma Arkties ledo vasaromis ištirpsta. 2003 m. daugiametis ledas sudarė apie 62 proc. visos Arkties ledo masės. 2008-aisiais jis sumažėjo iki 32 proc. Likusieji 68 proc. ledo yra sezoninis vienmetis ledas, kuris yra plonas ir vasaros mėnesiais sparčiau ištirpsta.

Deja, toliau tiksliai tirti Arkties ledo pokyčius bus sunkiau, nes „ICESat“ palydovas beveik išnaudojo savo resursus. Du iš trijų jo lazerių, kuriais matuojamas jūros ledo dangos aukštis, jau nustojo veikti, o trečiasis taip pat gali netrukus pasekti jų pavyzdžiu. Naujo Arktį tirsiančio palydovo „ICESat2“ neplanuojama paleisti anksčiau nei iki 2014 m., rašo „The Guardian“.