Kūdikio monologas

Kas per durna liaudis aplink mane gyvena?! Jau 20 dienų negalim susikalbėti. Štai vakar, pavyzdžiui... Apsisiusiojau – visa nugara šlapia. Naktį. Rėkiu jiems, kad man nekomfortiška taip gulėti, o jie... Kaip reikia manęs nemylėti, kad apsidirbusiam vaikinui vietoj sauso pamperso po užpakaliu, čiulptuką burnon įkištų. Nuo jo sausiau juk nepasidaro... Suprantama, aš jį išspjoviau.

Aiškinu jiems toliau apie šlapias kelnes. Nesupranta. APSISIUSIOJAU AŠ!!! – rėkiu jiems. Jokio rezultato. Beje, o ar tikrai aš vyrukas? Pasijudinau, pamperse lyg tai kažka yra. Ufff, palengvėjo. Vyrukas. Tikras. O čia kas per snukis apsimiegojęs išlindo? Koks, nafig, "Valgyt jis nori"?

Šlapia man! Gal tyliai kalbu? Reikia pamėginti garsiau... Na, štai – jau trys apsimiegoję snukiai. Bando suprasti. Ne, jie tikrai – arba arabai, arba mongolai. Kas čia per uti-puti? Lietuviškai jiems aiškinu – pampersą pakeiskit... Ne, nu tu tik pažvelk – vėl čiulptuką įkišo... Blin, užaugsiu – pakaišios jie man... Opa, viena protinga atsirado. Sako, pampersą reikia pačiupinėti. Tai čiupinėk gi greičiau – akys ant kaktos išsivers... Aha, aš buvau teisus. Išsivertė.

Eeee... pala pala, tu ką, nurenginėsi mane dabar? O pampersų keitimo technologijos nenurengiant dar nesugalvojo? Tiek to, bala jūsų nematė, nuoginkit. Brrr... Vėsoka. Aprenkit greičiau. Ei, klounai, ką ten apžiūrinėjate??? A? Grožitės? Na, gerai, grožėkitės.

Visgi šiltas pampersas – geras daiktas. Ko tai valgyt užsimaniau. Ėsti noriu!!!! Blin, atsiuntė man Dievas šitus stabdžius... Koks po perkūnais – "Vėl apsimyžo"?!!! Kuo sysioti??? Kartoju skiemenimis ir dar garsiau – nė-ra kuo!!! Stop stop, kuriems galams pampersą nuiminėji, aš gi ką tik apšilau tiktai. Ko nustebus tokia? Tuščia ten? Taigi taigi!! O ėsti kaip norisi, jomajo... O! Vėl ta protinga sako – gal pamaitinti jį? Šaunuolė. Tikrai protinga.

Skiriu vyresniąja. Girdžiu, ta, kur protinga, tam, kuris durnas, sako – tą padaryk, aną, šitą... Taip, viskas gerai, nesuklydau dėl jos. Ji čia svarbiausia. Čept čept... mmmmm... skanumėlis... Lafa... Ko tai miegas apėmė... Nusnausti gal, ar ką? Čiulptuką duok. Kam sakau – čiulptukas kad man būtų!! Čiulptuką, čiulptuką! O! Netgi tas durnesnis jau suprato. Vystosi liaudis ir tai džiugina. Rytoj atsikelsiu – toliau auklėsiu..