Niekas nepaminėjo mano mylimiausio šuniuko veislės. Man žiauriai patinka rotveileriai. Vat.
Truputi apie juos: "viduramžiais šios veislės šunys padėdavo piemenims. Rotveileris buvo išveistas vokiečių miestelyje Rotvail, Virtemberge. XIX amžiaus pradžioje ši veislė praktiškai išnyko ir tik po šimtmečio Študgaro šunininkų entuziazmo dėka vėl atsirado.
Rotveileriai turi stambų, galinga kūną. Patino ūgis - nuo 60 iki 68 cm, svoris - apie 50 kg. Kalių išmatavimai šiek tiek mažesni. Galva apvali, labai plati tarp ausų. Snukis gerai išsivystęs, sukandimas žirkliškas. Akys tamsiai rudos, draugiškos išraiškos. Ausys trikampio formos, nukreiptos į priekį. Uodega dažniausiai trumpai kupiruojama. Kailis trumpas, tankus, šiurkštus. Spalva juoda su dėmėmis ant žandų, snukio ir letenų.
Šie šunys yra ramūs, paklusnūs, lengvai dresuojami. Išvedami iš kantrybės tik kai jų šeimininkas yra puolamas.
Rotveileris yra puikus sargas ir asmens sargybinis. Taip pat vertinamas kaip namų šuo dėl prieraišumo vaikams."
Bet šiaip tai kiek žmonės pasakojo tai šis mišrunas piktas, bet aš juos myliu.
