Kokia profesija Tau patiktų?

Daugelis renkamės profesiją pagal sugebėjimus, o kartais pagal tėvų užgaidas, na žinoma ir pagal savo norus, bet gana dažnai dirbame tą, ką reikia ar sugebame.Ir aišku dėl didesnio atlygio, tokia pas mus padėtis.


Kokią profesiją pasirinktumėt, kad butų darbas ne kančia, o malonumas, kad į darbą eitumėt su noru ir linksmai?

Na rinkčiausi astronomiją arba parapsichologiją arbą metafizikos profesiją,nu kažką panašaus.O tėvai dėl profesijos nieko nesakys, jei ji man patiks ir aš pragyvensiu, ir ką nors nuveiksiu reikšmingo.

Man parapsichologija labai patiktu Dar chirurgija

o kas ta "para"psichologija..? man psichologija ir kzkaip patinka..

Vajė, kiek jaunųjų psichologų vienoj vietoj. Koktu, tsakant.

Genų inžinierė, biochemikė, molekulinės biologijos specialistės, gydytoja. Nuostabu.

Aha, ir mane nustebino tokios profesijos


O šiaip tai baisu žiūrėti kaip nuo mažų dienų į vaikų galveles mokytojai ir tėvai perša mintį, kad būtina stropiai mokytis, kad užaugę galėtų būti pavyzdingi darbininkai.
Norėdami turėti tikrai mėgstamą darbą, įkurkite kad ir patį smulkiausią verslą, bet tai jums teiks malonumą ir blogiausiu atveju minimalias pajamas. Be to, patys būsit atsakingi už savo finansus ir laiką.

Stenkitės perskaityti nors porą žymių pasaulio verslo lyderių knygų apie sėkmę, verslo kūrimą ir panašiai.

Labai tikiuosi, kad kam nors padės mano patarimas.

Kas turi gyslelę į verslą tam ir padės, o kitiems,pvz. man, verslas tokio malonumo neteiktų kaip dangaus kūnų ar nepaaiškinamų dalykų tyrinėjimas.

Tai apie tokį darbą nekalbu. Yra daugybė profesijų, kuriose žmogus gali jaustis puikiai.

Kalbėjau apie tuos paprastus darbininkus, kurie dirba bet kokį darbą, kad turėtų už ką pragyvent.

Jau nuo seniau mane sudomino psichologija. Bet dar tvirtai neapsisprendžiau. Patiktų ir žurnalistika... šiaip dabar svyruoju tarp psichologijos ir žurnalistikos.

As tai noriu buti karinikas, psichologas, dar kas nors su fiziniu, sios profesijos manes tikrai nekankintu..

Na užsipuolėt per daug tuos kuriems norėtūsi būri psichologais. Tai puikus dalykas. Aš pati domiuosi psichologija, man tiesiog įdomu. Tačiau dirbti psichologu nenorėčiau. Tai yra juodas darbas kasdieną klausytis kitų bėdų, padėti žmogui suprasti jo problemų esmę ir t. t. O gi tie patys psichologai su savo charakteriais, savo gyvenimais, savom problemom. Man atrodo toks žmogus turi būti be galo stiprus dvasiškai, emociškai, kad galėtų pilnaverčiai dirbti savo darbą, kad galėtų pamokyti,padėti kitiems, nežiūrint kokios nuotaikos gyvuoja tą dieną jo viduje. O ištikro gerų psichologų yra vienetai. O kad dabar vos nemadinga tapo betkokioj įstaigoj sukurti psichologo etatą, tai tikrai nemanau, kad ten yra geriausi.

Pačios mano darbas yra susijęs su menu-teatru. Ir tikrai į jį einu su malonumu ir gera nuotaika. Dirbti šioje srityje yra neapsakomai įdomu, linksma ir žmonės nuostabiai geri, bei malonūs.

As daktaru siaip man butu per slykstu dirpti toki darba,medziotoju siaip noreciau.

Negaliu patikėti. Jūs medžiojate žvėrelius? Ar tai yra tokia profesija? Na jeigu jau toks darbas, tai ką gi padarysi. Gyventi reikia. Nenoriu įžeisti, atsiprašau, bet medžiotojų oi, kaip nemėgstu.

Už ką gi jų nemėgsti? Juk jie nieko blogo nedaro,netgi atvirkščiai,juk yra labai sažiningų medžiotojų kurie medžioja valstybės leidžiami išsipirkę licenzija ar kažka.O kad jie medžioja tai labai gerai,taip patikrina ar nėra pasiutlige sergančių žvėrių ir taip sumažina gyvūnų kiekį jei jų per daug,žinoma būna ir brakonierių bet apie juos nešneku.

As taj noriu dirbt su IT ir pan. Arba elektro mechaniku nes jau su tevu dirbu laisvalaikiu tai ir pinigai geri ir nelabai sunku