Keistos liga

» 2010 Vas 12, 21:00

Viskas prasidėjo prieš penkerius metus, kai biologė Meri Leitao pastebėjo ant savo dvejų metų sūnaus lūpos atsiradusį pūlinį. Iš pradžių manė, kad vaikui įkando blakė. Tačiau vieną dieną iš pūlinio ištraukė plaušelį, labai panašų į pienės pūką. Vėliau, atidžiai ištyrusi opą, pastebėjo, kad ji apraizgyta raudonais, juodais ir mėlynais siūleliais. Vaiką apžiūrėjo net trys pediatrai, du alergologai ir žymus dermatologas, bet visi jie nustatė skirtingas diagnozes. M. Leitao suprato, kad jos sūnus Driu serga kažkokia rimta liga. Berniuko kūne atsirasdavo vis daugiau opelių, jos sproginėjo, ir iš jų nusidriekdavo raudoni, mėlini ir juodi siūlai. Driu skundėsi niežuliu, esą jausmas toks, tarsi po kūną šliaužiotų vabalai.

Internetas praneša

M. Leitao ir toliau ieškojo medikų pagalbos. Vienas paskutiniųjų specialistų, į kurį kreipėsi išsigandusi moteris, buvo infekcionistas iš Džono Hopkinso universiteto. Šio žmogaus atsakymas buvo labai netikėtas. Jis ne tik atsisakė apžiūrėti Driu ir pasidomėti kitų specialistų atliktais tyrimais, bet pasakė, kad vaiko motina kenčia nuo Miunchauzeno sindromo. Tai tokia liga, kai motina arba tėvas, siekdami medikų dėmesio, išsigalvoja, kad jų vaikas serga. Tačiau motinos širdis nerimo, M. Leitao ir toliau ieškojo atsakymo.

Kas iš tiesų vyksta berniuko organizme, M. Leitao sužinojo tik 2004-ųjų gegužę. Pradėjusi naršyti internete, moteris įsitikino, kad ne ji viena kariauja su medikais. Tokių pačių bėdų kaip ir jos sūnus turėjo maždaug tūkstantis žmonių. Taigi Driu sirgo Morgellons sindromu. Praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį gydytojas S. Keletas Britanijos medicinos keistenybių žurnale rašė, kad dar XVII amžiuje šią ligą pirmieji pastebėjo prancūzų medikai. Tiesa, tada jie minėjo juodus plaukelius, išlendančius iš vaikų odos. Pirmieji nuo šios klastingos ir be galo keistos ligos nukentėjo Morgellons šeimos, gyvenusios Langedoke, vaikai. Ir nors ankstesnė ligos forma nelabai panaši į šiuolaikinę, ji visą laiką buvo vadinama pirmą kartą susirgusios šeimos vardu.

Tarsi siaubo filmas

Morgellons liga primena scenas iš baisiausio siaubo filmo. Žmonės kasosi ir jaučiasi taip, tarsi po kūną be paliovos rėpliotų įvairiausi gyviai. Paskui ant jų kūno susidaro pūliniai. O kai piktžaizdės pagaliau pratrūksta, iš jų pradeda lįsti plonyčiai įvairiausių spalvų siūlai ir į smėlį panašios tamsios kruopelytės. Žaizdos iš dalies užgyja, lieka tik randai, bet greitai piktžaizdės susidaro jau kitoje vietoje.
Iš ligonių išlenda ne kokie nors tekstilės siūlai, kaip iš pradžių manyta, bet kirminai arba vabzdžiai. Jie dauginasi žmogaus organizme dėl nepaaiškinamos infekcijos. Gydytojai šiuos siūlus pateikė kriminalistams. Šie savo laboratorijose pirmiausia pradėjo spektroskopinę analizę, tačiau, ištyrę 800 siūlelių nerado nė mažiausio panašumo su tais, kurie buvo užregistruoti kriminalistų tyrimų bazėje. Buvo atlikta chromatografinė analizė. Rezultatai tokie pat. Bazėje buvo užregistruota 90 tūkstančių organinių medžiagų, tačiau nė viena jų nepanaši į šiuos siūlelius.
Kitas šios keistos ligos simptomas – lėtinis nuovargis, priverčiantis ligonius mesti darbą ir sėdėti namuose, ryškus protinių gebėjimų sumažėjimas, atminties susilpnėjimas, organų tinimai, depresija, raumenų spazmai ir slenkantys plaukai.

Bepročio paistalai?

Kiek iš viso vaikų ir suaugusiųjų šiandien serga šia liga, tiksliai nežinoma. Šiuo metu vieną internetinį portalą yra įkūrusi Meri Leitao. Jai pavyko užregistruoti aštuonis tūkstančius šia liga sergančių žmonių. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Ne visi turi kompiuterius, ne visi gali naudotis internetu. Ne vienas kenčiantis nuo šios ligos tiesiog numojo ranka, atseit, niekas jam jau nepadės. Geriau pačiam išeiti iš gyvenimo. Meri sužinojo, kad sergančiųjų šia liga yra ne tik visose penkiasdešimtyje Amerikos valstijų, bet ir Didžiojoje
Britanijoje, Australijoje, Nyderlanduose.
Kaip gydyti klastingą ir labai paslaptingą ligą, niekas neišmano. Ne vienas medikas iki šiol tvirtina, kad visi tie vabzdžiai, kirminai ir siūleliai su smėlio kruopelytėmis yra ne kas kita, kaip pačių žmonių išsigalvojimai, jų vaizduotės padariniai ir sieja šią ligą su psichine ligonio būsena. Išgirdę diagnozę, daugelis ligonių nenori išvis vaikščioti pas gydytojus. Žmonės gydosi patys, jie naikina savo baldus, drabužius, kilimus, išsikrausto gyventi į kitus butus ar šalis, tačiau keistas negalavimas jų neapleidžia. Atsiranda tvirtinančiųjų, kad Morgellons liga – ne kas kita, kaip nauja biologinio ginklo rūšis.