Kodėl atsirado robotai? Todėl, kad žmonės nebesusikalba vieni su kitais, be to, tingi dirbti. Žmogui malonu turėti vergų. Robotai darosi vis panašesni į žmones. Azijoje jau dvejus metus tobulinamos robotės: tų „merginų“ oda, judesiai ir elgesys – kaip tikri. Jokio spuogelio. Ir jokių pretenzijų. Sukurta robotė-geiša gali pamasažuoti, padainuoti ir pašokti. Robotės galės pakeisti dainininkes, žiopčiojančias pagal fonogramą. Gal net Riaubiškytę.
Galima bus įsigyti nesmalsią auklę, kuri neišvalgys uogienės ar dar seksualesnę sekretorę, kuriai įžnybus į minkštą vietą ji tuoj pat nebėgs skųstis dėl seksualinio priekabiavimo. Japonai robotes naudos vietoj dabar ten paplitusių guminių lėlių. Matyt, japonės tapo pernelyg emancipuotos, nes Tekančios saulės šalyje išaugo guminių lėlių pagal iškvietimą paklausa. O gal žmonės tiesiog nebeturi laiko vaikščioti į varginančius pasimatymus.
Sekso lėlės Japonijoje – pelningas verslas. Ten populiaru agentūroje tiesiog išsinuomoti guminę moterį, nes kokybiška, atrodanti it gyva lėlė kainuoja daugiau kaip 5 tūkst. JAV dolerių. Kartą nutiko keista istorija. Policija rado nužudytos polietilenu apvyniotus jaunos moters palaikus. Idzu mieste kilo baisus sąmyšis: policija iškart puolė ieškoti liudininkų, per TV pranešė apie žmogžudystę, pasklido kalbos apie sekso maniaką. Tik kitą dieną ekspertai ėmėsi tyrimo – tada ir paaiškėjo, kad sumaištį sukėlė sena guminė lėlė, kurią kažkam buvo gėda išmesti į konteinerį, todėl nukišo parke po krūmu.
Šia istorija norėjau pasakyti ne tai, kad japonų policija pasirodė žiopla, kaip ir visur, o tai, kad lėlės ten išties kaip žmonės, jei jau tiriamas lėlės nužudymas. Jei jau pradėjau šaipytis iš policininkų, tai verta pridurti: sekso parduotuvėje gali rasti lėlę-kelių policininką: paspaudus galvoje esantį mygtuką šis policininkas praskleidžia lietpaltį ir vietoj guminės lazdos demonstruoja erekcijos stebuklus.
Daugybė viengungių japonų nesugeba susirasti tinkamos moters, todėl pasirenka gumines lėles, kurioms išleidžia, tarkim, 170 tūkst. JAV dolerių. Užtat jų namuose idilė: kartu stebi sporto rungtynes, vakarieniauja, maudosi ir daro joms masažą. O svarbiausia – jos nesiginčija, yra ištikimos ir neišgeria japonų alaus. Japonijoje gyvuoja pirmas robotų šokių kolektyvas „Sony“.
Robotai išmoko piešti, griežti smuiku, neįkvėpdami oro pūsti saksofoną ir netgi diriguoti simfoniniam orkestrui. Išties kam reikalingas arogantiškas dirigentas, pamaiviškai makaluojantis ore batuta? Bet jei robotai muzikuos, tapys, žais futbolą geriau už žmones, ištisi meno elito sluoksniai galės eiti dirbti į „McDonaldą“, pavyzdžiui, pjaustyti mėsainių. Bet ir čia jie netiks, nes dirbti nėra pratę ir gali nusipjauti pirštą.
Kinijos išradėjai neseniai pristatė robotą-virėją. Jo valdymo ekranėlyje pasirenki patiekalą ir robotas jį pagamina. Taip, robotas mums kur kas patrauk¬lesnis kaip vergas, o ne kaip genijus. Žmonija sensta, dirbančiųjų mažėja, o darbų – vis daugiau. Pasaulyje yra keturi milijonai aptarnaujančių robotų: dulkių siurblių, langų valymo, vejos pjovimo. Greit neberasi patrauklaus sodininko, su kuriuo galėtų pasikirkinti nusivylusi namų šeimininkė.
Robotai vietiniams žmonėms kur kas mielesni už imigrantus, nes ne tokie žiopli. Jie daug geriau išmano anglų kalbą nei lietuviai Anglijoje. Mat kol šie įsikraudavo nuo ryto degtinės parduotuvėje, robotai mokėsi gerų manierų, anglų kalbos, griežti smuiku, piešti ir statyti namus. Ateityje namus statys robotai, apsieisime be prastos šlovės santechnikų iš Ukmergės, kurie miega prie radiatoriaus.
Senolių priežiūra – kaip tik robotams. Juk net šventąjį gali išvesti iš kantrybės kvanktelėjusi močiutė, kuri deda laikrodį į kavą. Tyrimai parodė, kad vieniši slaugos namų gyventojai labiau norėjo būti su šunimis, nei su žmonėmis. Ir nesvarbu, šuo tikras ar dirbtinis. Matyt, neskiria. Jis vizgina uodega, nes vienintelis iš visų vaikų parodo džiaugsmą juos matydami. Japonijos ligoninių registratūroje gali pamatyti robotą, o kitas – portjė paneša krepšį ar palydi iki kabineto.
Ateityje robotai darbuosis vietoj kraujo ir kitų tyrimų laborančių, chirurgų ir jiems nesudrebės ranka nuo pagirių. Atkris ir algos didinimo bei kyšių davimo problema. Gal ir ministerijose popierius nuo vieno stalo galo ant kito dėlios robotas vietoje šimto nuo žiovulio žandikaulius išsinarinusių moteriškių? Jau dabar kai kurie robotai sugeba atpažinti save veidrodyje, keičia savo formą be dietų. Skraido sparčiau už muses, pralenda pro plyšius šnipinėjimo tikslais. Jie gali pranokti mus.
Nykstant riboms tarp žmogaus ir roboto reikėtų įstatymų, kad vieną dieną mums netektų nešti robotui kavos į lovą. Robotas negali padaryti žalos žmogui. Jis privalo paklusti žmogaus nurodymams, jei jie nesikerta su pirmu dėsniu. Robotas privalo ginti savo egzistavimą, jei tai nesikerta su pirmais dviem dėsniais. Bet ar mes visi laikomės įstatymų?[/i]
Kas bus, jei mus pakeis robotai?
1 pranešimas
• Puslapis 1 iš 1
1 pranešimas
• Puslapis 1 iš 1
‹ Įvairūs ‹ Straipsniukai |
