Šioj žemėj daug kas keista, netikėta
Šioj žemėj daug kas miela ir brangu
Todėl palikim teisę džiaugtis ir kentėti
Palikim teisę būti žmogumi,
Sušilkime visi prie žmogiškumo laužo
Ir tie kurie linksmi
Ir tie kurie liūdni
Ir šitos šilumos lyg duonos atsilaužkime
Ir būsim geresni,
Ir būsim sotesni ...
Jūsų siūlomi sveikinimai
Mama, miela Mama, Tu kaip rasos lašelis.
Spindintis saulės spinduliuose. Mama, miela Mama, Tu kaip tyras vanduo. Kuris teka gražiausia mano gyvenimo upe. Mama, miela Mama, Tu mane atvedei į šį patį gražiausią kelią, Kuriuo aš einu. Tu mane supratai kai man buvo labai sunku, Dėkoju tau už tai. Ačiū Ačiū Ačiū! Mama, miela Mama, Tu mane atvedei į gražiausią vietą, Kurią aš prisiminsiu visą savo laiką! Mama, miela Mama, Tu mane visada mylėjai ir mylėsi! Ačiū tau labai!
Meilė kaip rožė. Ji graži, tačiau badosi. O skirtumas tas, kad meilė gali žideti amžinai, o rožė ne. Pirmą- karta susitikus rupėjo kaip tau patikti; tada kaip priversti pamilti, o dabar- kaip neprarasti tavęs. Kartais vienas turi mirti, kad kitas galėtų gyventi; likti vienas ir sluostyti ašaras pažinęs dziaugsmo skoni
 myliu tave titai.........
Yra pasauly Meilė - jos vardą Tu nešioji!
Yra pasauly Meilė - Tu, mano nuostabioji! Yra pasauly Laimė - kai esame kartu... Yra pasauly Laimė - tai Tu, tai Tu, tai Tu... Pamilau Tave per Internetą - ilgai bendravome laiškais... Noriu pasakyt prieš visą "svietą" - Tu - nuostabus žmogutis! Ar šypsais?... Tu man esi gyvenimas, Tu mano laimė... Mano ateitis ir praeitis... Tu primeni man, kad yra gyvenimas... Gyvenimas, kurio ilgai ieškojau... Kad jis yra... Visai šalia... Čia pat... Jis visas tavyje... Tu man gyvenimas... Tu man pasaulis... Tu man viskas... Aš bučiau be tavęs tik dulkė... Tik kažkas mažas... Gyvenimo kely paklydęs... Tu atvedei mane į šviesą... Tik tau žvaigždelę nuo dangaus nuskinsiu, Dovanosiu puokštę saulės spindulių. Tavų akių gelmėj lyg jūroje pradingsiu Ir tyliai pakuždėsiu, kad tave myliu...
Padovanoki man sparnus...
Ir būsime dangaus Romeo ir Džiuljeta. Spinduliuose saulės supsimės dažnai Ir vaikščiosim po debesis gėlėtus... Tebaldo, Pario ar ko kito danguje nebus- Jis priklausys tiktai Romeo ir Džiuljetai, Dainingi vėjai švilps serenadas, O mes vis vaikščiosim po debesis gėlėtus... Kai leidžias saulė, tu gali matyt: Kažkas ten juda, skraidžioja... Romeo ir Džiuljeta... Ir nors toli, nors saulė akina, Žinau: jie vaikščioja po debesis gėlėtus...
Kai suskambės kalėdiniai varpai
Ir pasakose pasipuoš eglutės, Lai užsimirš kasdieniniai vargai Ir kils dar noras žemėje pabūti. Tegul ištirps žvakučių liepsnose Širdžių ledai ir šaltas ledo gruodas, Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.
Lyg karoliukų vėrinį suvėrė
Gyvenimas ant ilgo siūlo. Ir ne visi jie briliantais žėri, Ir ne visi jie džiaugsmą siūlo 
Vieni lengvučiai, švelnūs ir žaismingi, Kiti pilki ir sunkūs tartum švinas. 
Vienus išbarstom ilgo kelio vingiuos, Kitus pavydžiai saugom ir branginam. Dar visko bus, juk vėrinys dar ilgas.. Dar metų siūlas tęsiasi į tolį... Lyg žemuogės vaikystėje ant smilgos, Džiaugsmu tespindi tau visi karoliai..  
kadangi arteja kaledos tai ir sveikinimas su tuo susijes
Šv. Kalėdų nuostabi naktis Tegul išsklaido nerimą ir baimę, Tegul užgimsta vėl nauja viltis, Kuri tikėjimą gyvenimu grąžina. Tegul sugriūva ir prasmenga viskas, kas žmogiškumo šviesą tik užstoja, Tegul Naujųjų Metų sniegas Visas skriaudas tiktai džiaugsmu užkloja.
Tu prieš _ [jubiliato metų skaičius]
pakėlei bures ir išplaukei į givenimo jūrą... joje ir aštrių ledkalnių ir draugiškų salelių yra... gali tau kenkti piktieji rykliai gali padėti spalvotos žuvelės... bus daug pavojų... bus daug linksmybių... bus laikų kai norėsis nuskęst... Bet neskęski!!! Juk tau dar lemta gyventi... Ką pasaulis darys be tavo grožio? Kam saulė švies jei neteks tavos šypsenos... Juk tu_pasaulio prasmė... SU GIMTADIENIU... 
Kalėdos-tai stebuklų metas,
Kai žvaigždės pildo troškimus, Kai norai būna mums pavaldūs, Ir džiaugsmas užgožia vargus. Kūčių vakarą-ramybės sielai, Kalėdų rytą-džiaugsmo širdžiai, O visą gyvenimą-Dievo palaimos(vilties ir meilės). Ištirpo žvakių liepsnose, Širdžių ledai ir šaltas laiko gruodas. Ir vėl nušvito mūsų širdyse Vilties ugnis lyg pranašas paguodos. Ramybės kūčių vakarą. Per baltą krištolinį taką Su sauja meilės ir vilties Lai priklaupia prie židinio Kalėdos Ir teišpildo troškimus širdies. Kad biznis klestėtų, Pinigai byrėtų, Konkurentai tylėtų, Įstatymai padėtų, Sveikata nesubyrėtų, Visur ir visada laimė tave ir tavo šeimą lydėtų Kai puošnios snaigės krinta tyliai Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru Laimingi būkit per Šv. Kalėdas Laimingi būkit ištisus metus . Kokia tyli Šv. Kalėdų šventė Užsnūdus žemė sniego pataluos Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę Užmigusiam lopšinę uždainuos Jei likimas uždėjo tau ant širdies kryželį +, Uždėk tikėjimo brukšniuką - turėsi žvaigždelę *. Jei gyvenimas nubrėžė tau aštrų minusą -, Padėk svajonių spinduliuką- turėsi pliusiuką +. Jei piktas angelas suplėšė paskutinę viltį, Surinki skutelius, iš jų užkurki laužą ir turėsi kur sušilti... Atsistojęs prie Šv. Kalėdų medžio Sniego angelas pravirkdė savo fleitą. Vakare prie laužo naujamečio Jis dainavo apie laimės žvaigždę. Apie tą, kurią širdy nešiojam, Tik jos ieškome kažkur toli. Skrido angelo daina, puošta svajonėm, Kiekvienam linkėdama rast laimę šiam kely. …Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa. O kaip surasti tą gražiausią žodį artėjančiai žmogaus ir žemės šventei… Svajonių ir vilnių naktis Naktis lyg pasaka žvaigždėta, Kalėdos nejučia ateitis Tarsi stebuklas pažadėtas. Per baltas pasakas Snaus prie kelio berželio šakelės pasvirę. Į bažnyčią tvins žmonės - pritvins kaip vandens. Sniegas bus toks baltas, palaidas ir tyras Pernakt ... ir išvargintą žemę padengs. Žemė, sąnarius tavo nevalioj ištąsė ... Tu dabar taip tyra, taip graži ir skaisti, Lygiai vyšnioms pražydus, kaip tąsyk, Kai keliai ir keleliai žiedais apsnigti. Į gelmę ir kraujas, ir ašaros sunkias Kad vaisiai galėtų išdygt ir užaugt. Mūsų didelės naštos iškart nebesunkios - Mes galėsim kelt ir panešti dar daug. Užgimimas atžengia į žemę ir taikos Žmogaus iškamuoto pažaist likimu - Žada meilę, ramybę, ir duoną, ir taiką. Regis didelę laimę parneš į namus. Per pasakas baltas bažnyčion atbrisim, Prakartėlėj , Dievulis ant šieno šypsos. O snaigės! Jūs krisite tyros ir krisit. Idant būtų skaistybės daugiau ir šviesos. Kalėdų stebuklas ... Sutemų gniūžtes į langus mėto Kas jisai, tas keistas juokdarys? Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,- Jis tikriausiai taip ir padarys,- Kad lėtai per visą naktį snigtų, O ryte pragystų vyturys. Aš prašau, kad Meilė nepaliktų,- Ji tikriausiai taip ir padarys,- O Kalėdų žvaigždės neužgestų, Ir languos spindėtų žiburys. Aš prašau, kad mus Viltis surastų - Ji tikriausiai taip ir padarys. Lai gerovės, ir laimės Šv. Kalėdos Jums teikia Te pildosi viskas, ko tik širdžiai reikia, Daugiausia - sveikatos, giedriausių dienų, Šeimyninės laimės ir metų ilgų. Ne sniego pūkas leidžiasi žemėn, Ne balti obelų žiedai - Tai angelai Kalėdų naktį, Pragydo žemėj nelauktai! Vaikeliui gimusiam aukojam Kilniausius jausmus mūsų širdžių, Tautos kančias po kojom klojam - Išgirski balsą prispaustų. Sušilkim prie žmogiškumo - Šv. Kalėdų laužo Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi. Ir šilumos, lyg duonos atsikandę, Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni. Tepražysta Šv. Kalėdų rytą Stebuklingos snaigės ant langų, Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu ... Iš vaikystės ateina Kalėdos. Paplotėlis, šienelis, Mama. Verpia tylą naktis atsisėdus, Kursto krosny ugnelę žiema. Tu, ateik mano angele baltas, Iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių. Kasdienybės pilkos nesugeltas, Atsistok po vaikystės medžiu. Aš sudėsiu žvaigždes tau po kojų. Tik ateik iš Kalėdų nakties. Iš vaikystės per dangų, per gojų Įsisupęs į skliautą vilties.
Aš Snieguolei akį merkiu,
Iš po skverno keksą traukiu. Pavaišinti jei pavyks – Dovanų daugiau paliks… Jau Kalėdos atbildėjo, Kur tie elniai pasidėjo? Senis dovanas sudėjo Ir su taksu nuriedėjo! Skrido elnias iš Anykščių, Žiūri – senis duobėj drybso, Seni, kelkis, laikas jau! Juk Kalėdos jau tuojau! Kada baigsis ši diena? Atsibodo nežinia! Dovanom namai pakvipo, Senis su džipu atvyko! Voverė aukštai tupėjo Ir linksmai žemyn žiūrėjo, Ten, kur žvėrys sugužėjo Puošti eglės, sveikint vėjo. Pažvelkit pro langą į pasaulį baltą, Uždekite žvakelę širdžiai ir akims, Atminkite vaikelį – mažą ir nekaltą Kuris šį rytą mums visiems užgims! Tvarte žiurkės rengia puotą: Girtas zuikis graužia šluotą, Vilkas keksą miške ėda, Visiems gera - jau Kalėdos! Lasa vaskas nuo zvakutes Vartos antis ant lekstutes Eina senis su snieguole Dovaneles dovanoja. Jeigu geras tu buvai Gausi slizika dykai. nu va dar keli
cia kiekvienas eilerastukas atsikaraij ‹ Linksmai.lt projektai ‹ Sveikink.Linksmai.lt (Sveikinimai) |
