Jausmas

Prie ko čia jausmas, kai tuo metu daugelis žiūri pro langus, einantis kitoj gatvės pusėj gali nužiūrinėt, tuo metu gali kas nors galvot apie tave.
Normalu čia:}

man irgi taip būna, net nereikia tamsos ar gatvės. Vien tik sėdėdamas prie kompiuterio jaučiu, kad kažkas už menęs stovi ir atrodo, kad stebi visą laiką, bet kai atsisukų, nieko nėra. Nemalonus jausmas

jums taip? man kitaip einuir jauciu kazkas mane stebi atsisuku atgal nieko bet kai nusisuku kazka isgirstu atsisuku nieko tada paziuriu salia manes krumais eina mano katinas!!!!

Būna, bet visad save tikinu , kad tai tik mano vaizduotė
Net nebeatsisuku pažiūrėti
Seniau atsisukdavau dar ir žingsnius paspartindavau nors ir nieko nebūdavo..

Aš kai einu, nemanau, kad mane kažkas stebi, o dažniau vakare savo pačios šešėlio išsigąstu.

Man irgi taip būdavo.. kažkaip atsikračiau to "seklio"

Man tai būna jog atrodo kažkas iš nugaros greit eina link manęs,kai atsisuku nieko nėra ir praeina.

Kažkada pora kartų buvo, bet tik tada kai prisižiūrėdavau siaubo filmų ar knygą kokią.

Joa, kai siaubekų ypač prisižiūri ar prisiskaitai, tai visada taip atrodo. Bet šiaip tokiais atvejais tikinu save, kad tai tik vaizduotė

MAn ir toks nemalonus jausmas aplanko gal vien del to kad bijau kad mane kazkas uzpuls

Buna kai vakare viena einu mazai pazistama gatve

Egzorcistas sake, kad toks jausmas tik daug stipresnis ir visur tave sekiojantis diena nakti, buna apsedus ar pries apsedant šiaip kartais buna bet net ne baisus jis, daug baisiau kai tave kazkas is tikro seka ir atsisukes ji matai.

Šiaip čia yra fobija. Arba daikto esančio kairėje arba tai ko nematai kas yra už tavęs. Nepamenu kaip tiksliai vadinasi.
http://www.castleofspirits.com/hauntedpainting.html

Esu jutusi gatvėje, troleibuse ir pan. įbestą žvilgsnį į mane. Kai atsisukdavau į tą pusę kur jausdavau žvilgsnį pamatydavau žmogų žiūrintį į mane. šiaip, įdomus jausmas, kai atsisuki būtent į tą žmogų kuris į tave žiūri, nors yra ir kitų žmonių.
Žvilgsnį to, ko negalėjau pamatyti plika akimi, taip pat esu jautusi. Tai buvo nutikę prieš užmiegant arba tik nubudus. Maždaug prieš savaitę jaučiau, kai kažkas prie lovos palinkęs mane stebi. Tuo metu buvo apie 4 valanda ryto. Aš gulėjau užsimerkus, nusisukus į sieną, tačiau jutau aplinką, tą žvilgsnį, nuo kurio pribudau ir net galėjau justi to stebėtojo ūgį. Tada, labai norėjau miego, bet kadangi žinojau, kad jokio žmogaus kambaryje nėra atsiukau patikrint kas mane stebi. Atsimerkiau ir man besisukant jaučiau, kai stebėtojas tarsi suileidžia. Tuo metu atsikėliau iš lovos ir nuėjau atidaryti duris.
Žinau, kad daug dalykų žmonės prisigalvoja, kai buvau 12-15 m. ir turėdavau viena grįžti namo tamsoje, tuo metu gal ir prisigalvodavau, kad kas mane stebi, tačiau ne dabar. Šitas nutikimas buvo realus, kaip ir keletas kitų nutikimų, kurie man tik patvirtino, jog mes esame ne vieni. Aš nesu mačiusi nei dvasių, nei fantomų, nei vaiduoklių ir t.t., tačiau esu jutusi jų energiją, svorį, prisilietimą. Kas įdomiausiai, tai kas nutiko man yra panašiai nutikę ir kitiem. Taip pat per vieną nutikimą mano katinas tą energiją kurią aš jutau, sekiojo žvilgsniu. Bet čia jau kita tema.
Šiaip, manau, kad ne visi žmonės junta mistinius dalykus. na, kai namus kas apsėda ir panašiai, tai jau tada pajunta ir pamatoi visi , tačiau kad pajustum ar pamatytum vaiduoklį ir pan., bet kur, turi būti jautrus žmogus, dažnai būnantis gamtoje ir pan. Manau, jei pakeisčiau savo gyvenimo ritmą, dažnai eičiau į plotus, toosus, vakarėlius, būčiau meterialistė, tokie dalykai man nenutiktų.