Ezoterika – tai mokslas, prieinamas tik pašvęstiesiems, kurie neturi teisės platinti jos toliau. Slaiptais mokymais laikomi, pvz., žydų kabala, senovės graikų misterijos, gnostiniai mokymai. Šiuo metu slapti yra masonų, teosofų, antroposofų mokymai.
Ezoterinės žinios – tai slaptos žinios, visa tai, kas buvo renkama šimtmečiais ir buvo saugojama daugelyje tautų, buvo perduodama iš kartos į kartą, buvo prarandama ir vėl atrandama iš naujo. Tai amžių išmintis, paties savęs supratimas ir gyvenimo suvokimas.
Tikroji ezoterika iki pat šių laikų nebuvo skirta plačiųjų masių dėmesiui. Ezoterikos sakrališkumą lėmė daug priežasčių, bet pagrindinė iš jų yra ši: nebuvo leista iš aukščiau; nebuvo būtinybės plačiai tas žinias skleisti; žinios pernelyg sudėtingos paprastam, eiliniam statistiniam žmogui. XX amžiaus pabaigoje daugelyje ezoterinių bendrijų (visų pirma kabalistinėje tradicijoje), buvo priimtas sprendimas pradėti platinti ezoterines žinias plačiosiose masėse. Sprendimas pagrįstas tuo, kad subrendo pagrindinės priežastys, išvardintos aukščiau.Astrologija, magija, meditacija, aiškiaregystė, parapsichologija ir t.t. – visus šiuos dalykus apjungia mistinis pasaulio suvokimo pagrindas, kuris randasi priešingame poliuje mokslinės pasaulėžiūros atžvilgiu: mokslas bazuojasi ant empirinių, atkartojamų duomenų – aksiomų, o mistika – ant sąvokų, kurios nėra pažinios ir nėra konkrečios.
Nepaaiškinami dalykai kaip magnetas traukia šarlatanus ir labai sunku apgaulės jūroje surasti tiesą. Ir ar ji apskritai yra?
Deja, nepaaiškinami fenomenai negali pamaitinti alkanų žmonių, išgydyti nuo alkoholizmo ir padaryti ekonomiką efektyvesne. Jie negali padėti tose srityse, kur reikalingi realūs veiksmai. Bet šie fenomenai padeda surasti tuos įrankius, kurie leistų rasti kelius, vedančius iš sudėtingų, supainiotų situacijų. Galbūt būtent todėl šiuos fenomenus taip sunku patikrinti ir paaiškinti.
Tam, kad aprašytum nepaaiškinamą reiškinį, lengva sugalvoti gražią istoriją. Labai lengva nutaisius protingą veidą kalbėti apie tai, ką sunku patikrinti. O jeigu būties paslaptis – ne išsigalvojimas?
Stipriai dvasiai įdomus aplinkinis pasaulis, būtent jos galiausiai ima domėtis šiais dalykais. Ezoterikai, mistikai, dėka tiesioginių, betarpiškų išgyvenimų suvokia giliausias tiesas. Manoma, kad jiems pasiseka tiesiogiai prisiliesti prie giliausių Visatos ir žmonijos paslapčių, ir tai vyksta ne dėka aklo tikėjimo, o dėka savo paties įgytos patirties. Todėl tarp tikrų ezoterikų, netgi jei jie priklauso kažkokioms mokykloms ir tradicijoms, niekad nebuvo nesutarimų ir juo labiau konkurencijos – mistinė patirtis priklauso nuo fundamentalios žmogaus ir Visatos sąrangos, ir šie dalykai yra vienodi bet kokiai tautai ir bet kokiam laikmečiui. Dogmų nebuvimas ir neortodoksalumas – svarbiausias ezoterikos požymis.
Tačiau tikrieji stebuklai ir fenomenai vyksta tarp žmonių, kai jie daro gerus darbus. Kai jie šypsosi vienas kitam. Kai meilė apsigyvena jų širdyse. Štai tikroji ezoterika, kuri atsiskleidžia dėka ieškojimo, žinių ir meilės.
|
|
DD truputį perdėta
