Draugystė su žmogumi turinčiu trūkumų

Gal kam nors netyčia teko turėti vaikiną/merginą turinčius trūkumų tokių kaip pvz sunki kalba, kurtumas ir pan? Ar norėtumėt su tokiu žmogumi būti kartu jei jis jums šiaip patinka bet yra nesklandumų susikalbant, sunku suprasti ar kažkas panašaus? Ar bijotumėte aplinkinių dėmesio ar turėtumėte drąsos su juo/ja būti kartu?
Laukiu nuoširdžių atsakymų.

Jei jau kalbi apie žmogų su trūkumais, pasakysiu tiek, kad kai myli, tų trūkumų nepastebi.
Bet ir tie trūkumai dėl sunkios kalbos, ar kurtumo- nėra kliūtis.
Draugavau su vaikinu,kuris prastai girdėjo kaire ausimi, dėl to kartais pabosdavo kartoti kažką kelis kartus.
Tačiau gerbiau jį, ir man tikrai, nuoširdžiai sakau, nerūpėjo tai.
Niekada nebijojau aplinkinių dėmesio ir nematau, kodėl reikėtų žmogau, kurį myli (jei myli), gėdytis.

Tobulą mylėti lengva,o meilė - kai myli trūkumus,o ne privalumus.

Turėjau kurčnebylę merginą. Ji buvo labai graži ir nuostabiai šypsojosi. Buvau DALBAJOBAS paauglys ir man labai rūpėjo kitų nuomonė.

neteko turėti, bet jei myli tai myli ir trūkumai tada būna mažiausiai svarbūs svarbiausia, kad dviems žmonėms gera kartu, o kitų nuomonė turėtų mažiausiai rūpėti

Cia kaip ir neigalumas?
Teko. Seniai gylios vaikystes darzelio laikais, turejau gera drauga. Vaikscioti negalejo ir visada sededavo vezimelyje. Tai bendrauti netrukde, o gal amzius buvo kitoks ir dar nelabai ka suprasdavau. Tokie mieli prisiminimai kaip jis man leisdavo pastumti jo vezimeli po kiema . Kiek prisimenu man kartais budavo tokia baime, kad as jo tik neuzgauciau...

Man žmonės su trūkumais netgi įdomesni... : )

Manau, kad tokie dalykai tarkim kaip kurtumas, negalia, tai nelabai gražiai skamba 'trūkumai': ) Turiu draugą, jis nešioja klausos aparatus, na bet niekuo nesiskiria nuo kitų, smagu bendrauti su juo ;>

Trūkumų turme kiekvienas, tik pas vienus jie didesni, o pas kitus mažesni.
Nemanau, kad tai turėtų trukdyti draugystei, meilei ar bendravimui:)

devoted rašė:Turėjau kurčnebylę merginą. Ji buvo labai graži ir nuostabiai šypsojosi. Buvau DALBAJOBAS paauglys ir man labai rūpėjo kitų nuomonė.

Taip.. Deja paaugliam dazniausiai aplinkiniu nuomone rupi labiau nei nuosava, nes nuosava dar nera pilnai susiformavusi ir tvirta. Pati asmeniskai neturejau draugu su negaliomis, bet niekada neatstumciau tokio zmogaus vien del vienokio ar kitokio trukumo. Tiesa turiu pazistama, kuris yra kurcias, bet snekame tik online, t.y. susirasinejame ir ilgai net nezinojau, kad jis kurcias

Turėtų būti nesvarbi kitų nuomonė, svarbiausia, jog kartu būtų gera.

Pati asmeniškai esu turėjusi tik klasiokę, kuri mikčiojo.
Jei tektų įsimylėti tokį žmogų, nemanau, kad jo negalia man trukdytų. Kai myli, myli tokį, koks yra. O aplinkinių nuomonė man yra visiškai nesvarbi, tad tai nebūtų kliūtis.

Nežinau netgi ką atsakyt. Kiek esu sutikusi tokių žmonių, labai nesutariau. Buvusi kambariokė viena ausim negirdėjo, todėl nešiojo klausos aparatą. Per metus neišmokom bendraut, bet ne klausos aparatas buvo kliūtis. Ji tiesiog kardinaliai priešinga man buvo.
Turiu kursioką, kuris mikčioja. Mikčiojimas netrukdytų, jei apskritai jo mąstymas nebūtų penktoko lygio. Man naivių žmonių, kaip jis, labai labai gaila ir tas naivumas... Tiesiog pjauna be peilio. Kai tokio žmogaus nemėgsti, tai ne tik mikčiojimas, bet ir prisėdimas šalia erzina.
Taigi mano patirtis tokia, kad nieko negaliu pasakyt. Širdy tikiu, kad man tai netrukdytų, bet kaip būtų iš tiesų... Nežinau.