Dėl pasaulinio atšilimo sumažės debesų kiekis virš vandenynų, o tai dar labiau paspartins temperatūros kilimą, nes saulės spinduliai geriau pasieks vandens paviršių, teigia JAV mokslininkai.
Majamio (JAV) Rosenstielo vandenynų ir atmosferos mokslų instituto tyrėjai Amy Clement ir Robertas Burgmanas bei Kalifornijos universiteto Scrippso okeanografijos instituto profesorius Joelas Norrisas, pasitelkę 50 metų vykdyto debesų stebėjimo duomenis, palygino juos su šiuo metu stebimais pasaulio klimato pokyčiais.
Tyrėjai nustatė, kad debesų formavimosi procesai sukuria tam tikrą uždarą ratą, vis labiau spartinantį pasaulinį atšilimą. Pasak mokslininkų, šis atradimas leis patikslinti egzistuojančius klimato modelius, kurie iki šiol nesugebėjo adekvačiai aprašyti debesų formavimosi ir judėjimo ypatumų, nuo kurių priklauso klimato pokyčiai, užfiksuoti per pastarąjį dešimtmetį.
Ilgai debesų vaidmuo klimato šiltėjimo procese buvo neaiškus. Mokslininkai nežinojo, ar dėl pasaulinio atšilimo debesų kiekis planetoje padidės ir jie užblokuos dalį saulės šviesos, taip slopindami šiltnamio efekto padarinius, ar viskas bus priešingai.
JAV mokslininkai, derindami meteorologinių palydovų, laivybos meteorologų ir debesų stebėjimo iš vandenyne kursuojančių laivų duomenis, tyrė temperatūros pokyčius Ramiojo vandenyno šiaurės rytų dalyje. Tai vienas intensyviausių laivybos regionų pasaulyje.
Tyrėjai nustebo aptikę, kad debesuotumo stebėjimo duomenys, gauti iš pačių laivų, praktiškai visiškai atitinka palydovų surinktus duomenis, ir išsiaiškino, jog dėl šiltėjančio klimato šioje vandenyno dalyje debesų kiekis sumažės. Pasak jų, tai savo ruožtu dar labiau prisidės prie temperatūros didėjimo, nes saulės spinduliai netrukdomi pasieks vandens paviršių.
Be to, tyrimo išvadose sakoma, kad debesuotumo mažėjimą lemia ne tik vandenyno šiltėjimas, bet ir nuolat pučiančių vėjų – pasatų, kurie stumia oro mases iš tropikų juostų į pusiaujo zoną – silpnėjimas.
