Čiulbanti pelė

Japonijos mokslininkai išvedė genetiškai pakeistą pelę, skleidžiančią į paukščio čirenimą panašius garsus.

Apie tai pranešė „Evolved Mouse Project“ tyrimų projekto Osakos universitete (Japonija) dalyviai, tiriantys genetiškai modifikuotų pelių mutacijas, skelbia „Telegraph.co.uk“.

Pasak šio projekto vadovo Arikuni Uchimuros, mutacijos yra varomoji evoliucijos jėga. „Mes kryžminome ištisas genetiškai pakeistų pelių kartas norėdami pamatyti, kas atsitiks. Tikrinome kiekvieną jų atsivestą jauniklį. Ir vieną dieną pamatėme pelę, kuri čiulbėjo kaip paukštis“, – sakė mokslininkas, pridūręs, kad „čiulbanti pelė“ gimė atsitiktinai, tačiau šią savo savybę ji perduos kitoms palikuonių kartoms.

A. Uchimura prisipažino buvęs nustebintas tokios netikėtos pelės savybės. „Tikėjausi, kad tokios pelės skirsis savo fizine išvaizda“, – sakė jis.

Pranešama, kad šioje Osakos universiteto laboratorijoje jau yra daugiau nei 100 „čiulbančių pelių“, kurios bus naudojamos tolimesniems tyrimams. Japonų mokslininkai tikisi, kad jos padės išsiaiškinti, kaip evoliucijos eigoje išsivystė žmonių kalba. Kitų šalių mokslininkai šiuo tikslu tiria paukščius giesmininkus, teigiama pranešime.

Mokslininkai nustatė, kad paukščiai naudoja skirtingus garsų elementus, sujungia juos į atskiras sekas tartum žodžius, o po to juos „suveria“ į savo giesmelę. Šiam procesui gali būti taikomos tam tikros lingvistinės taisyklės.

„Šiuo tikslu peles tirti geriau, nei paukščius, nes jos yra žinduoliai, o jų smegenų struktūra bei kiti biologiniai aspektai yra žymiai panašesni į žmogaus“, – aiškina A. Uchimura. Pasak mokslininko, tyrėjai stebi, kaip naujus garsus skleidžiančios pelės veikia kitas, „normalias“, toje pat grupėje esančias peles. Taip siekiama nustatyti, ar ši savybė turi kokį nors socialinį aspektą. Paprastos pelės spygauja tik patirdamos didelį stresą.

Genetiškai pakeistų pelių čirpimas, mano japonų mokslininkai, gali būti savotiška jų emocijų arba organizmo būklės išraiška.