Jau pakankamai seniai tarp mokslininkų tyrinėtojų sklando nuomonė, kad be mūsų pasaulio Žemėje egzistuoja du ar daugiau pakankamai realūs paraleliniai pasauliai, kur gyvena ir vystosi kartu, ar nepriklausomai vienos nuo kitų ir mūsų kitos gyvos būtybės. Yra daugybė kolektyvinių stebėjimų ir netgi mokslinių eksperimentų, patvirtinančių paralelinių pasaulių egzistavimą.
1960 metais Datuno fermoje (Pietų Afrikos respublika) kelias dienas iš eilės, stebint ištisam būriui policininkų, ant 20 metų amžiaus jaunuolio kūno visiškai netikėtai po marškiniais ir šortais atsirasdavo pjūviai, padaryti lyg ir skalpeliu.
Nuo 1876 iki 1879 metų Nankino laikraščiai (Kinija) ne kartą pranešė apie tai, kad miesto gatvėse atsirasdavo nematomi “demonai”, kurie kirpdavo visų praeivių akyse žmonėms kaseles. Daug miestiečių bandė dengtis galvas rankomis, tačiau kaselės vistiek pradingdavo, tarsi savaime nusikirpdavo. Paaiškinti šito reiškinio niekas nesugebėjo.
1922 metų balandžio 16 daugelio miestiečių akyse vienoje iš sankryžų netoli Koventri gatvės nematomasis padarė pjautines žaizdas iškart trijų vyrų kakluose.
Tais pačiais metais, kelias savaites po Lahorą (Indija) vidury baltos dienos vaikštinėjo nematoma būtybė, kuri griebdavo žmones ir tie dingdavo nežinia kur.
1931 metais vokiečių garlaivyje “Berehezė”, plaukusiam netoli Jutlandijos, štormo metu laivo kapitono akyse (tai užfiksuota ir laivo žurnale) vieno keleivio galvoje staiga atsirado baisi žaizda, kurios skersmuo – 10 cm, ir nuo kurios žmogus negyvas krito ant denio.
Nemalonių ir tragiškų įvykių, susijusių su nematomaisiais, yra didelė daugybė. Tačiau turbūt baisiausias iš visų užprotokoluotų nutikimų, įvyko 1761 metais Ventimilėje, Italijoje. Penkios valstietės grįžo namo su malkų ryšulėliais ir staiga viena iš jų suriko ir krito negyva. Vaizdas buvo siaubingas. Aukos kūnas tarsi sprogo iš vidaus, be to, esant visiškai tylai. Visi viduriai išvirto į išorę. Moters mėsa buvo visiškai be kraujo. Kaulai sutraiškyti. O kaukolėje žiojėjo kelios didelės bekraujės skylės.
Šis klaikus epizodas susišaukia su įvykiu Brazilijoje. Ten 1988 metų rugsėjo 29 dieną ant tvenkinio kranto buvo aptiktas vyro kūnas. Ant jo nebuvo jokių kovos pėdsakų, nors ant veido, krūtinės ląstos viduje ir išorėje, ant kojų ir rankų buvo aptikti supjaustyti audiniai, o taip pat skylės ant rankų ir pažastyse, kurios, tvirtu kriminalistų įsitikinimu, neturėjo nieko bendro su šaunamojo ginklo padarytomis žaizdomis. Be to, vyrui buvo pašalintos lūpos, akys, ausys, liežuvis ir genitalijos. Krūtinės ląsta buvo įdubusi, kadangi vidiniai organai juvelyro tikslumu buvo išimti per 3,8 cm skyle ties bamba. Medikų nuomone, visas šias operacijas atlikti galėjo tik tas, kas tobulai įvaldė chirurgiją. O žaizdų nebuvimas liudijo apie tai, kad buvo naudojamas lazeris, nes jį naudojant žaizdų kraštai akimirksniu prideginami ir kraujas nebeteka.
Gali būti, kad abu nusikaltimus, ir 1761 ir 1988 metais įvykdė tie patys “paralelininkai”, apie kuriuos čia eina kalba. Bet kokiu atveju žmonės jau turi pagrindą teigti, kad paralelinių pasaulių atstovai nusistatę mūsų atžvilgiu priešiškai. Štai daugiau kaip pusantro šimtmečio, pradedant 1837 metais ir baigiant 1904 metais Angliją terorizavo kažkokia pabaisa – vaiduoklis, pravarde Džekas Šoklys. Ši paslaptinga būtybė visada pasirodydavo su pilku ilgu apsiaustu ir spjaudėsi ugnimi. Jis nužudė dešimtis žmonių, daugiausiai jaunas merginas. Kai kurie Džeko Šoklio piktadarysčių liudininkai tvirtino, kad kai tik jis po eilinio savo nusikaltimo pasislėpdavo, tai netrukus kur nors netoliese pakildavo į debesis su dideliu triukšmu keistas šviečiantis rutulys.
Jau seniai nustatyta, kad šiuos nematomus piktadarius labai gerai jaučia naminiai gyvūnai. Žinodamas apie kačių ir šunų sugebėjimą kažkokiu būdu užfiksuoti tarp mūsų esančias svetimas esybes, šiuolaikinis italų mokslininkas Bokonis tyrimams pasistatė ištisą laboratoriją. Budinčiam žmogui joje reikėjo fotografuoti tuščius kampus, kai tik bet kuris iš ten esančių fizikinių prietaisų imdavo teikti neįprastą informaciją arba vietinius šunis ir kates apimdavo regimos priežasties neturintis nerimas, ar kai ir pačiam žmogui pasirodydavo, kad šalia jos “kažkas yra”. Bandymai buvo atliekami ne vienus metus. Rezultate buvo padaryta nemažai nuotraukų su žmonėms nežinomų žvėrelių, būtybių atvaizdais, panašiais į pterodaktilius, kažkokius konusus ir keistus vaiduoklius.
Šiuo atveju foto ir kino aparatai suvaidino tik visiškai bešališko stebėtojo, fiksuojančio tikrą realybę, vaidmenį. Mūsų akys beveik niekuo nenusileidžia minėtiems prietaisams, tačiau akis visgi negali matyti visko, ką fiksuoja kamera. Reikalas čia tas, kad akis nefiksuoja infraraudonųjų spindulių, be to, mato ne realų vaizdą, o tą, kurį esame pasiruošę matyti. Iškart reikia pažymėti, kad mūsų akys, kaip ir dauguma optinių prietaisų, fiksuoja apverstą vaizdą. Tam, kad matytume normaliai, akyse yra savotiškas “cenzorius”, nepriekaištingai atliekantis savo funkciją. Mokslininkai pabandė apgauti jį, tačiau nesėkmingai. Grupė savanorių užsidėdavo specialius akinius, apverčiančius vaizdą. Ištisą savaitę žmonės matė viską apverstą. Tačiau paskui organizmas suprato, ko iš jo reikia žmogui ir bandomieji netgi su akiniais ėmė matyti normalų vaizdą. Kai akinius nuėmė, bandomieji vėl savaitę gyveno apverstame pasaulyje. Šis eksperimentas nekelia abejonių tuo, kad gamta sukūrė tokias akis specialiai žmogui.
Tyrinėtojai taip pat iškėlė prielaidą, kad nematomas esybes žmogus gali stebėti dviem būdais.
Pirmas – pavartojus nemenką narkotikų arba alkoholio dozę. Bet čia reikia prisiminti, kad galima virsti narkomanu arba alkoholiku ar išeiti iš proto. Be to, būdamas alkoholinio ar narkotinio apsvaigimo būsenoje, žmogus būna ne savo prote ir įsibrauna į uždraustą jam zoną. Joje su juo gali įvykti bet kokie nemalonumai, kadangi daugelis, nors ir ne visi nematomi sutvėrimai (kaip jau buvo sakyta anksčiau) yra nusistatę žmonių atžvilgiu priešiškai.
Antrasis būdas leidžia žmogui, įsibraunančiam į paralelinį (subtilų) pasaulį išsaugoti patį save kaipo tokį, t.y. savo protą ir sielą. Daroma tai labai paprastai: du tris kartus per savaitę reikia įsižiūrėti į savo paties veidrodinį atspindį su tamsiu užpakaliniu fonu ir kiekvieną kartą stengtis pastebėti silpną švytėjimą aplink galvą, o taip pat tarp didžiojo ir rodomojo piršto.
Ne iškart viskas pasiseks. Nereikia nusivilti ir mesti užsiėmimą. Maždaug po pusmečio periodiškų treniruočių (ar savaitės-dviejų nuolatinių) žmogus ima matyti aplink jį supančius žmones spalvotas auras. Tačiau tai tik pirmas laiptelis į nematomą pasaulį. Tik pastovūs, nuolatiniai užsiėmimai gali išplėsti ir pagilinti žmogaus galią matyti subtilų pasaulį.
Subtiliojo pasaulio tyrinėtojai pakankamai įtikinamai demonstruoja faktais, kad žemėje yra ypatingos vietos, kuriose kažkuriais momentais ribos, skiriančius mus nuo paralelinių pasaulių tampa permatomos ir mūsų pasaulyje pasirodo nekviesti svečiai arba atvirkščiai – dingsta žmonės, ir dažniausiai visiems laikams.
Pabaigai reikia pažymėti, kad kai kurie anomalijų tyrinėtojai ne be pagrindo teigia, kad bet kokie anomalūs reiškiniai vyksta būtent tose vietose, kur yra ribos tarp įvairių išmatavimų ir paralelinių pasaulių.
Believe it or not
20 pranešimai(ų)
• Puslapis 1 iš 2 • 1, 2
tikiu.tik labai gaila kad.pats nesu mates tokiu ivykiu.ar bent jau foto,o dar geriau jai tas foto parodytu pazyskamas zmogus kuris butu visa tai mates pats ,na pvz: kaip kad viduriai issiverte ir kraujo neliko.arba kad is pazystamu rato kas nors viduri dienos kam nors matant taip imtu ir pradinktu.tada butu lengviau patiketi.
20 pranešimai(ų)
• Puslapis 1 iš 2 • 1, 2
‹ Įvairūs ‹ Mistika |
