agnute s rašė:vieną kartą gyveno šeima kurią papildė mama ir dukra.Rūta mėgo muzikuoti ir lanke muzikos mokykla ir nusprendė nusipirkti pianiną.Ji pasidalijo sumanymu su mama mama sutiko ir pasakė:Rūta tik nepirk juodo pianino.Rūta nieko nesakė ir išlėkė pirkti pianino.parduotuvėje buvo gražiausiu fleitų,tūbų,dūdų,visko kitko. Ir ji pamatė gražiausius pianinus ten buvo baltų,rudų bet gražiausi juodi.Rūta į namus užsisakė juodą pianiną.kaip atvežė į namus Rūtai pianiną mama matė kad juodas bet Rūtos nebarė.Kaip mama grįžo iš turgaus nugirdo kaip kažkas būtų prispaudęs klavišą ir pagalvojo kad pianino viduje kažkas negerai?Ji atidengė ir pamate lygiai stygomis supjaustytą Rūtą.
agnute s rašė:as ir viena zinau
gyveno bobute kuri vaiksciojo vien su skarele laukuose su skarele namuose su skarele lyjant su skarele zodziu visur.tada tai bobutei atejo laikas mirti ir ji kaimynei sako kai mane laidosi nenuimk man skareles!kaimyne sutiko senute mire o kaimynei buvo smalsu kas po skarele ji aidenge skarele ir pamate juoda duobe.po laidotuviu ji uzsinorejo miego ir galu gale atsigule.miega,miega kol galiausiai atsikelia apsidairo ir vel atsigula ir ja po ausim bobutes dvasia sneka "juk sakiau nenuimti skareles''kodel taip padarei''kaimyne galu gale atsisuka atsikelusi apsidairo lyg niekur nieko vel atsigula uzsimerke ir pajuto velniska skausma lyg peilis butu sulindes y pilva.taip ir buvo,dvasia smeige jai peily y pilva ir toji netekusi daug kraujo mire.po metu kita kaimyne buvo atejusi pasiskolinti druskos ir galu gae durys pacios atsivere ir ji isvydo kalnus voratinkliu ir uzlipusi y antra auksta pamate kaimynes skeleta.ji iskviete policija jie galvojo kad tai mirusios senutes dvasia o zudikas maniakas.
Na ir nesamoniu prirasei
