Atvirukai draugužiams!

Visų jūsų gražūss.. Tikrai nemeluoju...

atvirukai įvairioms progoms

Draugai... kokie jie buna ziaurus,
O kartais jautrus ir geri.
Draugai... kokie jie buna brangus,
kai ju nebetenki...

Atvirukai Valentino dienos proga..
http://img27.imageshack.us/my.php?image=35973031.jpg
http://img12.imageshack.us/my.php?image=14420427.jpg
http://img12.imageshack.us/my.php?image=85560198.jpg

I like it.



And.




Manau ir jums patiko;]]

Tikras draugas visada
Ir nelaimėj ir bėdoj greta,
Jei tau liūdna - jam nelinksma
Tu nemiegi - jis nerimsta,
Be jokių kalbų išties
Visad ranką tau išties.
Taip veiksmai nelygu būna,
Draugo arba pataikūno !

Stovėjau prie lifto.
Siena ištepliota rašalu.
Kažkas parašė viršuje: "meilė-tai..."-ir padėjo daugtaškį.
"Meilė-tai kai ieškai ir nerandi"-smulkia rašysena kažkas pratęsė.
O šalia:
"Meilės nėra, yra tik jos laukimas..."
Įdomi mintis, bet dar įdomesnė žemiau:
"Meilė yra, tik jos reikia sulaukti, o po to..."
Dar žemiau kažkas viską perbraukė ir parašė drebančia ranka:
"Kas po to? Išsiskyrimas ir nepakeliamas laukimo skausmas?"
Kažkas paprieštaravo:
"Ne, tikra meilė pakelia viską, o laukimas turi pabaigą".
Skaitau toliau:
"Eikit jūs kvailiai. Nesamones rašinėjat".
Skaitau toliau:
"Meilė. Ji tik vieną kartą ir jei supranti per vėlai, gyvensi prisiminimais".
Toliau nieko nėra.
Tuščia.
Aš nusišypsau, neparašė to kas svarbiausia.
Išsitraukiu tušinuką ir rašau:
"Meilė yra tokia, kokią pats ją susikursi. Ir nesvarbu, kaip ji prasidėjo ar kaip baigiasi. Svarbiausia, kad ji yra...".

jamie.britney rašė:Stovėjau prie lifto.
Siena ištepliota rašalu.
Kažkas parašė viršuje: "meilė-tai..."-ir padėjo daugtaškį.
"Meilė-tai kai ieškai ir nerandi"-smulkia rašysena kažkas pratęsė.
O šalia:
"Meilės nėra, yra tik jos laukimas..."
Įdomi mintis, bet dar įdomesnė žemiau:
"Meilė yra, tik jos reikia sulaukti, o po to..."
Dar žemiau kažkas viską perbraukė ir parašė drebančia ranka:
"Kas po to? Išsiskyrimas ir nepakeliamas laukimo skausmas?"
Kažkas paprieštaravo:
"Ne, tikra meilė pakelia viską, o laukimas turi pabaigą".
Skaitau toliau:
"Eikit jūs kvailiai. Nesamones rašinėjat".
Skaitau toliau:
"Meilė. Ji tik vieną kartą ir jei supranti per vėlai, gyvensi prisiminimais".
Toliau nieko nėra.
Tuščia.
Aš nusišypsau, neparašė to kas svarbiausia.
Išsitraukiu tušinuką ir rašau:
"Meilė yra tokia, kokią pats ją susikursi. Ir nesvarbu, kaip ji prasidėjo ar kaip baigiasi. Svarbiausia, kad ji yra...".

Dieve, kaip gražu...

Kokie mieli.

Kaip faina, kaip tik draugės gimtadienis, nereikės knaisiotis pačiai po intiką ir ieškot atvirukų...