Ar verta sakyti

» 2010 Rgp 24, 11:24

Kaip manot ar verta tėvam sakyti apie savo pirmą kartą? O tie kurie jau esat patyrę kaip jūs pasielgėt?

» 2010 Rgp 24, 12:19

Nemanau, kad kas sako. Visgi tai toks dalykas, apie kuriuos su tėvais nešnekama. Nu ten kai maža dar esi tėvai bando aiškinti ir t.t., bet kai jau pats nusprendi, kad jau laikas ir param param tai nemanau, kad sako. (:

» 2010 Rgp 24, 12:58

kaip suprast gali būt verta ar ne?nu kžn, jei koks sūnus su tėvu pabazarina tai sakyčiau gal ir nk ;d

» 2010 Rgp 24, 13:10

Tai bx nelabai svarbu ; D čia dar pasigyrimas, jeigu ne per anksti (<15 metų). Bet kažin ar dukra mamai sakytų. Nu nebent ten jau metų daug, atskirai jau gyveni ar net šeimą turi tada kai tarkim išeina tokia kalba tai galima pasakyti. Bet nemanau, kad tarkim jeigu 17 praradai nekaltybe tai jau tada mamai ir reikia sakyti. (: nes tarkim mano mama jaučiu paskui nenoriai išleistų miegot pas kokį vaikiną. ; D jau įsivaizduotų jaučiu ir t.t. niekam to nereikia. Čia tinka tas pasakymas: "Nežino ir širdies neskauda". ; D nu mano mama tarkim gal ir supranta, kad jau nebeesu mergaitė, bet kažkaip "užsimerkia" prieš tai. ; D

» 2010 Rgp 24, 13:12

Na, jei labai artimi santykiai, tai sakyk, kad nori. Jei nebijai jų būti pasmerkta(-s), nes tėvų požiūris gali būti kitoks. Dar nuo amžiaus priklauso, manau. Jei ateis 14metė mergaitė ir mamai sakys, kad vakar gerai pasitūsinusi pasimylėjo, tai nei šis nei tas atrodys

Aš bet kokiu atveju pasilikčiau šią žinią sau. Nekiščiau savo tėvų į savo intymų gyvenimą.

» 2010 Rgp 24, 13:18

Vistiek nesakyčiau aš. Nu mano mama gana jaunatviška, ten supranta ir t.t. bet kažkaip ji mėgsta kartoti, kad tipo "reikia laukti to vienintelio, kad žinau, kad niekas daugiau vestuvių nelaukia ir t.t.". Tai čia blem jeigu dabar pasakyčiau "žinai mamyte praradau nekaltybę, o mes išsiskyrėm dabar". Jaučiu truputį nusiviltų manim, nes visada sakydavau, kad jo jo, reikia laukti to vienintelio. O juk tėvams neįaiškinsi, kad tuo metu tu manei, kad tai tas vienintelis. Vistiek nusivils, kad ir sakysi, kad nepuolei iškart į lovą, praėjo nemažai laiko.
Aij kažkaip apie tai aš mieliau su draugėm pašneku, o mano mama tegul toliau galvoja, arba bent jau apsimeta, kad mano, kad aš nekalta dar (: taip abiem geriau.

» 2010 Rgp 25, 00:44

Nebent su mama/tevu gali laisvai sneket kaip su drauge/draugu . O siaip tai nemanau, kad verta

» 2010 Rgp 25, 00:47

Ai vistiek, kai jau tai darai, buni pakankamai subręndes, ir nemanau, kad bereikia tėvu pagalbos. ;? Nebent tevuko paprasyti pamokint kaip prezika uzsidet

PPP

» 2010 Rgp 25, 00:47

Nemanau,kad verta su tėvais diskutuot šia tema. Priklauso,aišku,ir nuo to,koks amžius. (:

» 2010 Rgp 25, 00:51

Tai klausimas, kam jums to reikia? Jeigu jums patinka, kad tėvai žino apie jūsų lytinį gyvenimą, tai sakykit, koks skirtumas realiai. Jeigu jums reikia išsipasakot, sakykit. Bet nemanau, kad tėvams būtina tai žinoti. Tai yra natūralus procesas, toks pats kaip tarkim bučinys. Ar sakėt tėveliams, kada bučiavotės pirmą kartą?

» 2010 Rgp 25, 00:56

Ne. Ir tikiuosi niekada nepasakysiu ; D palaikys nesveika ; D

» 2010 Rgp 29, 17:08

aš tai sakyč, kad priklauso nuo pačių tėvų. Jeigu žinai, kad tėvai tinkamai sureaguos ir nepradės stūgauti ant viso buto, kad susigadinai gyvenimą ir kur po velnių tas bernas, kuris tau taip padarė, tai gali ta paslaptimi su jais pasidalinti. Čia nėra nusikaltimas. Nusikaltimu tampa tik tada, kai tuo užsiima jaunos panelės ir berniukai, kai jiems dar reikia žaisti kieme ir suptis supynėm.

» 2010 Rgp 30, 00:15

Vistiek nepritariu, kad reikia sakyti. Tėvai yra tėvai. (: kad ir kokie santykiai būtų tarp mamos ir dukros, nemanau, kad tik praradusi nekaltybę eini ir sakai. Manau su laiku, kelių metų bėgyje, gal dar ilgesnio laikotarpio, pasakai. Ir šiaip manau, kad tada pati mama jau supranta, kad tai jau yra įvykę, nebent dukra visą gyvenimą namie sėdėjo, neidavo pasilinksminti, vaikino neturėjo ir t.t. (: o jeigu gyveno tarkim, pavadinsiu tai, pilnavertį gyvenimą ir t.t. tai manau, kad tada jau ir mama supranta, kad dukra nebėra mergaitė.; D
Laip jau aukščiau minėjau, kad vaikinai su tėvais, jeigu gerai sutaria, tai kitaip viskas. Čia net pasigyrimas būtų. (: Tik aišku jeigu tai įvyko ne per anksti.

» 2010 Rgp 30, 19:03

Manau, kad kalbėjimas šia tema su tėvais (vienu iš jų) priklauso nuo kelių dalykų: merginos amžiaus ir santykio su tėvais.

Prieš suvokiant verta ar neverta apie tai pasakoti, reikėtų atsižvengti į šiuos du dalykus, be to, galima numatyti tėvų reakciją pagal tai, kaip jie vertina nekaltybės praradimą: jeigu santykiai su motina nuoširdūs, malonūs, bekalbėdama su ja apie vaikinus, apie jos praeitį, gali sužinoti tikrai reiškimgų dalykų.

Būnant nepilnamete didžiausia galymybė sulaukti iš tėvų nepritarimo, kas gali virsti nesibaigiančių konfliktų virtine, kurios rezultatas: esamų santykių sugriovimas, liūdesys, savigrauža.

Kai esi pilnametė, turi pastovų vaikiną, gali pašnekėti ir apie pirmąjį kartą. Tėvai tave vertins jau kaip brandžią asmenybę, galbūt net atsidus iš palengvėjimo matydami tavo brandumą.

Išvada: ar verta, turi nuspręsti pati, išpurenus tėvų požiūrio dirvą.

» 2010 Rgp 31, 15:42

Nesakiau ir nemanau, kad sakysiu (: Nereikia tėvams žinoti tokių dalykų, aš net draugam nepasakoju, man tai yra tiesiog per daug asmeniškas dalykas kuris turi likti tik tarp dviejų žmonių. Jei vaikinas pasigirtų tėvams man taip pat nepatiktų.
O šiaip vienam žurnale skaičiau labai gerą mintį : "Nežinau nė vieno tėvo, kuris ramia širdimi galėtų žiūrėti į vaikiną, "tvarkantį" jos dukrą"

Ar verta sakyti

Dabar prisijungę