Kiekvienas žmogus turi tam tikras vertybes, prioritetus, kuriais vadovaujasi. Vieniems labiau rūpi mokslai, darbas, kitiems - šeima, draugai, tretiems galbūt grožis, mada, materialinės vertybės...
Būtų įdomu sužinoti, kam pirmenybę teikiate Jūs. Aprašykite, sunumeruokite pagal svarbą, išskirstykite procentais - kaip tik norit pateikit tai, kas Jums svarbiausia (:
Vertybės ir prioritetai
20 pranešimai(ų)
• Puslapis 1 iš 2 • 1, 2
BojBody- taip jau taip, tau pasisekė labai. :) Gi vieni intike žvaigždės, o kiti realybėj normalūs ir sveiki. Tai tau pasisekė tada :)
O kalbant apie prioritetus, tai nežinau ar tokius dalykus kaip prioritetus surašysiu bet dzin, kas šaus į galvą. Tai visų pirma, norėčiau įvardinti, kad šeimą tikrai branginu, ir dabartinę, ir būsimą (tikiuosi), bet tikrai norėčiau ją suderinti ir su karjera (na, tai iš pradžių mokslu, paskui darbu). Aš tai noriu vaikų, ir ne 40ies, bet taip pat norėčiau kažko gyvenime ir pasiekti, kad galėčiau save bent teoriškai išlaikyti {na būčiau pakankamai išsilavinusi, beigusi mokslus kokiam nors normaliam darbui, ir su aukštuoju ir taip toliau, nors tuo metu ir dekretinėse sėdėčiau}. Tai šis dalykas manau būtų pirmoje vietoje, ir nors tikriausiai nelabai gražu šiuos du dalykus jungti į vieną punktą, bet tikrai nenorėčiau nei nieko gyvenime nepasiekti, nei neturėti gražios šeimos ir vaikų. :)) Kaip išeis taip, bet bent kol kas tai būtent tokia yra mano ateities vizija. :) Na, grožis, mada ir materialinės vertybės, manau kad prisideda, norint idealaus varianto, bet retai kada taip būna.. :DD Nemanau kad jas reiktų priskirti į kokią nors vietą (nu pirmą, antrą, trečią), nes tiesiog - manau kad kiekvienas norim būti gražūs ir išvaizdūs. Na, mados tai niekada nesivaikiau ir nesu pirkus nei vieno daikto tik todėl, kad daug kas juos turi, ir nemanau kad taip darysiu kada nors. O materialiniai dalykai taip pat yra pakankamai svarbu, bet tikrai ne virš, hm, rimtų dalykų. :D Na nžn kaip pavadint, bet rimtais dalykais šiuo atveju vadinu tą darbą, karjerą, šeimą. Tai va, tai šiaip tikrai norėčiau gyventi pasiturinčiai, kad nereikėtų skaičiuoti kiekvieno cento ir būtų galima leisti sau nusipirkti kokio pyrago, vasarą savaitgalį šašlą išsikept ir nors kartą pakeliaut. Ai, nu dar ir nuosavą butą turėt, o ne su paskolom. Na tiek ir yra ta tokia ''materialinė norma'', nereikia man 5 vilų ir 26 mersedesų. Nu aišku kelionėm tai kiekvienais metais smagu būtų turėt pinigų, bet ne kiekvienam tas pavyksta :D O kalbant apie šiek tiek kitokias vertybes, tokias kaip jausmai, širdis, tas vidinis balsas vs logika ir protas, tai manyčiau manyje antras variantas nusveria. Tikrai kartais norėčiau kad būtų kitaip, ir kad daugiau elgčiausi nenuspėjamai, na per daug nemąstyčiau kai to nereikia. :D Bet yra kaip yra, ir visada remiuosi logika, ką padarysi :D ir nors šeimoj aš jauniausia, dažnai mama sako kad aš šeimos smegenys ir logika. :D Nes dažnai atkalbinėju pvz kai sesei prisireikia kokio krepšio ar dar kažko, nu visiškai nereikalnigo kuris tik vietą užims :D
--- Jausmai. Nesvarbu su kuo esu, kur esu, kaip atrodau... svarbiausia kaip jaučiuosi. Myliu ar nekenčiu, juokiuosi ar verkiu, ir t.t. Tai svarbiausiais dalykais savo gyvenime laikau jausmus. Nesugebėčiau ilgą laiką išbūti visiškai be dėmesio iš vyriškos lyties. Tiesiog palūžčiau manau. Nesvarbu koks dėmesys, bet kažkoks turi būti. Taip pat, turiu matyti mylimą žmogų laimingą ir patenkintą, nes tada ir pati jaučiuosi laiminga. Gal nemoku tinkamai išsireikšti, bet tikiuosi esmę supratot.
--- Meilė. Na, taip, tai įeina į jausmus. Bet šitai išskiriu labiau. Banalu, ne banalu. Man nerūpi, bet meilės man reikia. Kol jos nėra, galiu pasitenkinti kažkieno tais (ne betko, o iš artimesnio kažko) bučiniais, apkabinimais, seksu ir pan. --- Šeima. Nors ji tikrai nėra tobula. Daug ką keisčiau, daug ką kitaip daryčiau, bet mano tėvai daro taip, kaip jiems atrodo geriausia. Ir tiek. Manieji tėvai - tai žmonės, kurie man tikrai visada padės, tiek morališkai, tiek finansiškai. Nenusisuks, kad ir kiek nesąmonių galbūt esu pridirbusi ir kiek dar pridirbsiu. Žmogus esu, o klysti žmogiška. Ir šiaip, dažnai galbūt draugus į viršų iškeliu, nes draugai - tai žmonės, su kuriais praleisti laisvalaikį noriu ir pan., o šeima lieka antroje vietoje, bet taip jau yra. Kartais neišeina balansuoti tarp draugų ir šeimos. --- Mano šeima. Jos dar neturiu, bet jau jau noriu kažko artėjančio link šito. Visgi jaunyn neinu. Tai noriu vaikų, mylinčio ir mylimo vyro. Būsto, kuriame gyventume ir t.t. Ir keliauju to tikslo link po truputį. --- Draugai. Na, jų tikrai pasirodo nėra daug, bet tai jau anksčiau supratau. Dauguma iš jų, tai tik žmonės, su kuriais mielai leidžiu dienas, vakarus, savaitgalius. Bet tai ne tie žmonės, kurie daug ką apie mane žino. Yra keli, kurie tikrai daug ką žino ir man svarbu juos turėti. --- Mokslas/Darbas/Karjera. Dabar tai mokslas, vėliau - darbas. Ant kažko tai reikia dėti savarankiško gyvenimo pamatus. Gal per mažai dedu pastangų, bet ateis laikas, kai dėsiu pakankamai. Save pažįstu, todėl drąsiai tai sakau. --- Išvaizda. Jai skiriu nemažai dėmesio savo gyvenime. Visgi visi norime būti gražūs kiek begalime. Didelį dėmesį skiriu ir draugų ar vaikino išvaizdai.
Man turbūt svarbiausia gyvenime yra pripažinimas(ne pasaulinis žinoma).Noriu būti kažkuo,noriu nebijoti reikštis,noriu būti gerbiama,noriu būti lyderė.Jeigu kitiems labiausiai nuotaiką gadina nulūžęs nagas ar ginčas su artimu žmogum,tai mane tiesiog į depresiją varo gėda,nepavykę darbai,pažeminimas.
dauguma panų sakys - kone pirmoj vietoj, vienas iš tų branginamiausių - meeilė, mylimasis. tai ir aš pilnai sutinku šiaip :} be jokių abejonių, išvaizda dar prie to.
 nu ir money, žinoma. o kaip be jų geras, normalus gyvenimas šiais laikais  pinigų, meilės. ko daugiau žmogui reikia. 
O, kaip čia Saulė viską gražiai išdėliojo. (:
Man svarbiausia turbūt yra šeima ir muzika. Du dalykai (?), kurie niekada nenusisuks ir kurie pagelbės, kai tikrai reikės pagalbos. Taip, su tėvais neretai pykstuos, bet manau nesusipratimų įvyksta kiekviename name. Anyway, myliu juos. Muziką galėčiau įsijungti bet kada ir bet kur. Nežinau, vertinu ją. Na toliau žinoma eina draugai, mokslai, išvaizda ir šiaip nepamesti galvos, užaugti doram žmogui, mokėjimas nusistatyti sau ribas. Tai tiek.
Na, kadangi pati pradėjau šią temą, tai papasakosiu ir apie save (:
- Kiek kartų bandžiau pasikeisti, atrasti kitokių prioritetų, bet vistiek galiausiai supratau, kad man svarbiausia yra intelektas ir mokslas (vėliau karjera). Tai yra dalykas, į kurį galiu visiškai pasinerti, atsiriboti nuo pasaulio, žmonių (vienatvė man dažnai būna mielesnė už kompaniją) ir jaustis laimingas, pilnavertis, teisingu keliu einantis žmogus. Jeigu tą laiką, kurį dabar leidžiu kažkuo domėdamasi, praleisčiau tinginiaudama, nieko prasmingo neveikdama, vėliau graužčiausi galvodama, ką galėjau padaryti. Taip pat be galo žaviuosi žmonėmis, kurie daug pasiekia kurioje nors juos dominančioje mokslo srityje ir suvokia, kad nesidomėdamas pats, neatrasdamas motyvacijos ir noro mokytis (ne dėl 10-tukų mokykloj!) nepasieksi daugiau negu vidutinybė. - Visą laiką būti vienai, žinoma, neįdomu, todėl taip pat labai svarbu yra, visų pirma, šeima, o paskui - artimiausi draugai. Tai žmonės, kuriais pasitikiu, kurių draugija yra pati mieliausia, o nuomonė - svarbiausia. Tie, kurie supranta mane ir priima tokią, kokia esu. Be jų visų gyvenimas būtų gerokai sudėtingesnis. - Kad ir kaip stengčiausi sumenkinti materialistiškumą, turiu pripažinti, kad materialinė laisvė yra pakankamai svarbi šiuolaikiniame pasaulyje. Kelionės ir kitos pramogos, patogus ir jaukus būstas, sveikatos apsauga (daugybė žmonių miršta vien dėl to, kad neturi pakankamai pinigų brangiems vaistams ir moderniam gydymui) ir netgi sveikas maistas (pvz., ekologiški produktai ar net paprasčiausi ledai, pagaminti iš tikro pieno, o ne augalinių riebalų ir išrūgų miltelių, yra ne tik skanesni, bet ir brangesni) kainuoja nemažai pinigų. - Žinoma, kaip rašė saulė. pasaulio, "nesvarbu su kuo esu, kur esu, kaip atrodau... svarbiausia kaip jaučiuosi". Jausmai, mano manymu, yra vienas svarbiausių dalykų kiekvieno žmogaus gyvenime, bet atskirai šito nekomentuosiu, nes teigiamos mano emocijos glūdi būtent tuose dalykuose, kuriuos anksčiau aprašiau. Regis, viskas (:
Kažkas panašaus į mane. Tik kad aš nenoriu būt lydere, nes tada savaime aišku, kad laukia spaudimas ir pan. O tai mane truputį baimina. 
labiau turėjau omeny ne kažkokios veiklos vedimą ar pareigas,bet tiesiog būti geriausia norimose srityse.  Kalbant dar apie šeimą - tai manyje visiškai dar nėra prabudęs tas šeimos poreikis ar motinystės instinktas.Nesvajoju apie šeimą,ji man kol kas nėra gyvenimo magnum opus,tik manau jog einant į senatvę ji yra būtina,bet tik savo vieatvei numalšinti.Pati šeimą norėčiau sukurti sulaukus bent 25-30metų.Tiesiog man šeima visad asocijuojas su rutina,kuri manau daugiau ar mažiau naikina žmogaus saviraišką,taip pat mane gąsdina vaikai,nemoku aš su jais bendrauti,suprasti ir šiaip kažkaip net nejaukiai su jais jaučiuosi.Beje,mano šeima irgi ne tobula yra,todėl nemačiau dar geros šeimos pavyzdžio. Bet viską parodys laikas.
Visiškai pritariu, ypač dėl nepavykusių darbų (: Na, tik ginčai su artimais žmonėmis man taip pat yra skaudūs.
20 pranešimai(ų)
• Puslapis 1 iš 2 • 1, 2
‹ Diskusijos ‹ Gyvenimas |
