Pirmosios uzuominos apie vampyrus randamos biblijoje, kur sakoma, kad pirmoji Adomo žmona Lilit, kuri sukilo prieš dieva ir buvo priversta slapstytis. Ji tapo demonu kuris gere kūdikių kraują.
Pirmą kartą žodis Vampyras užrašytas 1047 m dokumente Rusijos kunigaikščiui.
Pats žodis Vampyras kildinamas iš vengrų kalbos, tačiau turi atitikmenų ir slavų kalbose.
1751m Benediktinu vienuolis Augustinas Kalme raše "Žmonės, kurie ilgą laiką buvo mirę ... pakyla iš kapų ir grįžta drumsti gyvųjų ramybę, čiulpdami bei gerdami jų kraują..."
Susidomėjimas Vampyrais itin padidėjo po 1897m Bramo Stoukerio išleisto romano drakula!
Ar tikite vampyrais? Ar jie egzistuoja?
VampyraiŠiaip vampyrų nebūna,būna tik vampyrai šikšnosparniai ir vadinamieji žmonės vampyrai,kurie siurbia iš kitų energiją,tipo prie okio žmogaus būna nesmagu,iš kart pradeda blogėt nuotaika,pasijunti silpnesnis,o jis atvirkščiai.
Istorijų apie mirusiuosius, trokštančius kraujo, yra beveik visose senovinėse kultūrose visame pasaulyje. Vampyrų dvasios, vadinamos Lilu, buvo minimos ankstyvojo Babilono demonologijoje. Šie, moteriškos lyties demonai, atgydavo naktimis ir medžiodavo bei gerdavo naujagimių ir nėščių moterų kraują. Viena iš šių demonų, vardu Lilitu, žydų demonologijoje pavadinta Lilith. Lilitu/Lilith kartais dar vadinama visų vampyrų motina.
Viename iš senovės Egipto mitų, deivė Sekhmet buvo apimta kraujo troškimo po žmonių žudynių ir pasisotindavo tik gerdama alkoholį, nuspalvintą kraujo spalva. Homero „Odisėjoje“, šešėliai, kuriuos Odisėjas sutiko, keliaudamas į požemių karalystę, buvo viliojami šviežiai paaukotų avinų krauju, taip Odisėjas pasielgė, kad prišauktų Tirėsijo šešėlį. Romų istorijos apibūdina strix, naktinį paukštį, kuris maitinosi žmonių mėsa ir krauju. Romų strix yra artimas rumunų vampyrui Strigoi, kuriam įtakingas buvo slavų vampyras ir albanų Štriga. Ankstyvoje slavų tautosakoje pažymima, kad kraugeriai vampyrai bijojo (bet nemirdavo nuo) sidabro ir sunaikinti juos įmanoma tik nukirtus jiems galvą ir įkišus ją tarp lavono kojų arba mediniu kuolu perveriant širdį. Viduramžių istorikai ir chronologai Walteris Map ir Williamas Niūburgietis XII a. užfiksavo anksčiausias anglų istorijas apie vampyrus. Daug legendose apie vampyrus atrandama panašumų į legendas apie sukubus ir inkubus. Populiariose vakarų kultūrose vampyrai vaizduojami kaip nesenstantys (arba lėtai senstantys), intelektualūs ir mistiškai apdovanoti kitais atžvilgiais. Vampyras tipiškai turi didelę įvairovę žymių sugebėjimų. Į tai įeina nežmoniška jėga ir atsparumas bet kokiems ilgalaikiams sužeidimams, įskaitant specifines išimtis. O čia šiek tiek faktų apie įžymiausia kada nors gyvenusi (ar geriau sakyti mirusi) vampyra Vlada Drakula:
Vladas III Drakula (gimė 1431 m. lapkritį ar gruodį, mirė 1476 m. gruodį), dar žinomas kaip Drakula arba Vladas Tsepešas (romūn. Vlad Ţepeş; iš romūn. - Vladas Pasmeigėjas) - buvo Valakijos, kalnuotos vietovės šalia Transilvanijos, princas, gyvenęs XV a.. Išlikusiuose paveiksluose ir medžio raižiniuose Drakula vaizduojamas su dideliais ūsais, aštria nosimi ir didžiulėmis išsprogusiomis akimis. Jis buvo pakrikšytas Vlado vardu, bet pravardžiuojamas Drakula, dėl šeimos simbolio „dracul“ - slibinas. Sutapimas, bet šis žodis taip pat reiškia „velnią“. Jaunystėje Drakula buvo turkų paimtas įkaitu, iš kurių sužinojo apie kankinantį egzekucijos metodą - pasmeigimą. Atliekant šią barbarišką bausmę medinis baslys arba geležinė ietis persmeigiama per kūną. Paskui baslys įbedamas į žemę ir auka paliekamanumirti kęsdama agoniją. 1448 m. Vladas, tikriausiai tuo metu buvęs tik aštoniolikos metų, buvo turkų pasodintas į Valakijos sostą, tačiau po dviejų mėnesių pabėgo į krikščionių vienuolyną. Kai didžioji krikščionybės sostinė Konstantinopolis atiteko turkams, 1456 metais Vladas sugrįžo į savo paveldėta sostą ir pradėjo valdyti. Jo teroriškas valdymas truko ketverius metus. Kartą dėl nepaaiškinamų priežąsčių jis užpuolė draugišką miestą, nužudė ir nukankino 10 000 aukų, daugiausia pasmeigdamas jas. Siekdamas pailginti kančias Vladas dažniausiai naudodavo nesmailius bąslių antgalius. Dėl to jis gavo naują pravardę "Tepes" , arba "Smeigikas". Gėdingiausiose jo skerdynėse , įvykusiose 1460m. šv. Baltramiejaus dieną, viename Transilvanijos mieste buvo pasmeigta 30000 žmonių. Drakulos kariai suklastojo laiškus, peršančius mintį, kad jis galiįs pereiti į turkų pusę, ir be ilgų svarstymų Vengrijos karalius Matijas Drakulą įkalino dvylikai metų. Tikriausiai Valakijos gyventojai kamavosi matydami stulbinančią princo bausmių įvairovę - nepaklusniesiems nudirdavo odą, gyvus išvirdavo, sudegindavo ir suluošindavo. Gal vladas drakula tik buvo panasus i vampyra ir tiek
Paskutinį kartą redagavo *CaSH MaKeR* 2006 Spa 04, 06:15. Iš viso redaguota 2 kartus.
Manau, kad tu tikru vampyru, kurie mirsta nuo saules spinduliu ir pan. tai nera, bet zmoniu, kurie geria kitu zmoniu krauja ir atlieka visokius ritualus tai pazistu ne viena. (Pati viena vakara maciau, kaip kapinese ant antkapio vienai juodai apsirengiusiai panai kazkoks bernas kando i kakla )
‹ Įvairūs ‹ Mistika |











