Tarp gyvenimo ir mirties

» 2008 Gru 30, 18:39

Nutrenkus mašina buvo.
Vos nenuskendus buvau, bet čia dar kai plaukt nemokėjau.

» 2009 Sau 02, 19:26

Nebuvau.pfu pfu pfu(cia buvo persispjovimas per kairi peti ; D)

» 2009 Sau 02, 19:29

Mama kažkada pasakojo, kad maža dar būdama, miegodama nustojau kvėpuoti. Mama pastebėjo ir iš išgasties jai nebeliko daugiau nieko - kaip tik papurtyti mane. Ir atsigavau: D.

» 2009 Sau 02, 19:38

Buldozeriukas;p rašė:Mama kažkada pasakojo, kad maža dar būdama, miegodama nustojau kvėpuoti. Mama pastebėjo ir iš išgasties jai nebeliko daugiau nieko - kaip tik papurtyti mane. Ir atsigavau: D.

panašiai ir man buvo.. aš dažnai springdavau ir sykį, geriant pieną, paspringau. jei ne tėtis tai bučiau ir paspringus.. jis paėmė mane už kojų ir papurtė galvą žemyn. :>

» 2009 Sau 02, 19:44

: D, tai yra tokia liga kūdikių, kai miegodami jie tiesiog kaip pamiršta kvėpuoti ir miršta.
Tai man taip ir buvo:>

» 2009 Sau 03, 12:34

Vieną kartą vos nepaskendau tai toks Dominykas išgelbėjo. Man tada buvo tik 4metai o jam 5

. Ir dar kai buvau 3metų tai man vieną dieną koja ištino tai tėvai pagalvojo, kad gal kur susitrenkiau kitą dieną iš viso mėlina visa pasidarė... Paeit negalėjau... Man poliklinika kitoj pusėj gatvės tai nunešė mane pas daktarę tai ta išsiunte į infekcinę ir pasakė, kad tai labai reta liga ja serga kažkur 1 iš 100 000... Tai jei būtų nesusipratę nunešti būtu pasklidus po visą kūna ir būčiau mirus...

» 2011 Vas 08, 16:33

na šiaip gal neteko būti tarp gyvenimo ir mirties... tik kažkada vos nenuskendau...

ir manęs vos nenutrenkė toks autobusiukas skuosdamas per kaimą ant viso greičio.. :whata:

ir kažkada jau kai badavau, pradėjau alpinėti, jau jaučiaus lyg mirdama...

» 2011 Vas 08, 17:41

Buvau 2 kartus pradėjęs skęst, bet nieko, vieną kartą išgelbėjo, o kitą kartą pats

Pirmą kart tai buvo atvažiavę mamos draugai, bendradarbė, vyras, dukros(suaugusios).. Buvo kaime tvenkinys, tai ėjom maudytis. Aš plaukt nemokėjau(šiaip ir dabar nemoku, nes nemėgstu vandens telkinių

), o tas vyras atėmė mano gelbėjimosi ratą, tai ėjau gaudyt, nes jis ėjo vis gilyn, taip ir pradėjau skęst, o jis nepamatė.. Tai bandžiau kelt rankas, kol visai nebegalėjau iškelt, nes taip nukeliavau daug, bet ištraukė laiku

Tai tą kart gyvas likau

Kitą kart ir su gelbėjimosi ratu, tik, kad prie kranto jis mane prispaudė po vandeniu ir neišėjo atsistot

Jau mačiau, kad bėga kažkokia moteriškė gelbėt, kai pavyko tą ratą nusimest nuo savęs ir atsistot

» 2011 Vas 08, 19:07

Hm,nėra tekę tiesiogiai susitikt su mirtim,bet buvo ekstremalių situacijų,kur netekti gyvybės ar patirti rimtą nelaimę buvo įmanoma.Seniai seniai buvau kopėčiom aukštai užlipus,pradėjo jos slyst,namiškiai atbėgo,nukėlė.Dar kažkada kažkoks žmogus gaudė mane (na man tada buvo gal 8metai,visgi gal jis norėjo kažko paklaust,o gal ir maniakas

),prieš porą metų virtuvė užsidegė,buvau viena namie tada.Dar yra mašina trinktelėjus,nerimtai ačiū dievui.

Kai rimtai susimąstau,gal ir laimės kūdikis esu.

Žiūrint iš psichologinės pusės - nepradėjau vertint gyvenimo labiau nei vertinau,tik tuo metu bet kokia kaina nori likti sveikas.

» 2012 Vas 01, 12:33

Pries 8 metus buvo tokia situacija, kad labai stipriai apsinuodijau ir patekau i gilia koma. Tiesa, neilgam, po paros pradejau pabudineti, t.y. judinti pirstus ir raukyti veida

Dar po paros jau kazka veblenau. Na ir galiausiai po 3 paru pagaliau atsibudau. Daktarai sake, kad labai pasiseke, jog likau sveika, nes buvo didele tikimybe, kad bus pazeistos smegenys ir liksiu paralyzuota, protiskai atsilikusi ar pan. Po sio ivykio vertinu gyvenima daug labiau nei pries tai, stengiuosi gyventi ir dziaugtis kiekviena akimirka - juk nezinai kada tai gali baigtis