Šukuosenos

Gana keistas menas plaukuotą galvos dalį gražinti, keisti spalvas ir kedenti. Tą kuokštą, kuris pats gyvenimo pabaigoje sėkmingai pražyla ar tiesiog nuslenka. Domintis galima rasti fantastiškų dalykėlių, siejančių plaukų grožį ir istoriją. Visais laiakais šukuosenos buvo svarbus grožio elementas, plaukais buvo gėrimasi, jie buvo puoselėjami, šukuojami, puošiami, net poetų apdainuoti.
Bet šį kartą ne apie tai.
Įdomu, ką jūs manote apie lietuvaičių šukuosenas, margas galvas ir kirpimus?

mane nervina kaisenutes susivelia kazkoki kusi ant galvos .Geriau tvarkingai susisukuotu ir apsikirptu pagal amziu.Man patinka dazyti plaukus su nusiplaunanciais sampunais nes jeigu spalva nepatinka nusiplauna.šiaip megstu experimentuot

Na, eksperimentas nelygus eksperimentui. Nes galiu garantuot, kad tik pas mus tokios margos galvos, tikras spalvų fontanas, kaskados, kur ten - fejerverkai. Tokia beskonybė ir, žinoma, labai jau nevykę kirpimai. Iš kur tas mitas, kad lietuvaitės geltonkasės, storakasės, lininiais plaukais? Tai praėjusių laikų išsvajota gražuolė, poetinė vizija, kuria vis dar tikima. Stebint kurortų gatvių spalvingą košę, kyla įspūdis, kad gražius blizgančius plaukus turi tik ikimokyklinio amžiaus vaikai. O toliau visiškas košmaras. Tiesa, dar blizga ir tie juodi lyg sabalo ką tik dažyti plaukai. Natūralu - juoda labiau žvilga saulėje, bet tai neharmoninga, nedera mūsų išblyškusioms lietuvaitėms. Mūsų krašte labai populiaru daryti taip, kaip daro visi. Štai pavyzdys - soliariumų populiarumas Lietuvoje. Norim būt pomidorų ravėtojai - prašom, visos sąlygos, tik ispanai mažiau įdegę nei lietuviai.

Neinu i soliariumus.Mano oda is prigimties labai balta ir nestrazdanota .Del to mane klasej giltine vadina bet man nerupi O plaukai turi buti ne tik ryskus bet ir priziureti.O juodi plaukai mano is prigimties tik su sampunu db nusidazius esu .Plaukai turi buti sveiki.

nu va as beveik ta lietuvaite geltonkase... is prigimties blondine, plaukai iki peciu, iskarpyti ir su kirpciukais priekyje, taciau kartais labai noriu extremaliai pasikeist, bet kol kas nedrystu

Aš tai manau, kad geriausias receptas yra toks - pagalvoti ar turėsite tinkamų drabužių pasikeitus plaukų spalvai, koks makiažas tiks, ar turėsite laiko prisitaikyti, nes pvz. raudona spalva labai greit blunka ir teks dažnai dažyti. Daug gražiau nepastebimai tonuoti plaukus. Kas 3 savaites pakirpti galiukus. Vieną kartą per metus keisti šukavimo, kirpimo stilių. Ir plaukų ilgis turi būti proporcingas jų storiui. Patikėkite, toks paprastumas atrodo tikrai geriau, nei įmantrios spalvos ir kirpimai, kurie vėliau tampa juokingi.

TUrek drasos gyveni tik viena karta isbandyk

Žiūrint kokie tie pasikeitimai. Gali plaukus sugadint negrįžtamai. Aišku, plaukai atauga, bet jie gali tave puošti arba bjauroti.

na man mano plukai visai patinka, o ir nesutiksi tokiu labai daug tai kazkaip gaila sugadint

Tai man ir kyla klausimas, kodėl lietuvės nenori būti blondinės? Mėlynos akys, šviesūs plaukai - harmonija. Gal jos bijo stereotipo - sako, kad jos nelabai protingos. Tačiau Švedija, Suomija, kur blondinių dauguma, klesti. Šneku apie blondines gerąją šio zodžio prame, apie tas, kurios gimė tokios. Nesiūlau visom iš eilės dažyti plaukų šviesiai. Nebent tokiu atspalviu, kad sunku atskirti - dažyta ar natūrali. Reta gerai nudažyta blondinė - o visa kita - kiaušinienės kažkokios.

Paskutiniu metu labai norisi pakeisti šukuosena arba bent jau plaukų spalvą.

nepatinka išsi*isinėjimai, o geriausia spalva - kaip gamta davė.

O jei gimei pilkais plaukais kaip mano drauge?(jei kazkokiu ten vitaminu truko ar dar kazko tikslei nzn bet seme ta kad ji gime tookiais grynai pilkais plaukais)Man išsi****nejimai patinka. Negali visa gyvenima but vienodas.

Aš ir taip manau.

Man labai patinka mano plauku spalva ir nesiruosiu nieko keisti, išskyrus tai kad noriu juodų ir ružavų sruogelių .

o man netgi patinka kai jaunesnės eksperimentuoja, o kai reiks eit į darbą, kad nereikėtų plikai skust galvos