Smegenų stebuklai

Žmogaus smegenų sandara tokia sudėtinga, kad mokslas taip ir neišsiaiškino iki galo, kaip gi visa tai veikia. Tačiau visiems žinoma, kad netgi menkiausi pažeidimai ir šokai gali pridaryti smegenims didžiulės žalos. Tačiau kiekviena taisyklė turi išimčių, ir medicinos literatūroje esama liudijimų apie smarkius smegenų pažeidimus, kurie visiškai nepakenkė normaliam gyvenimui.

Žurnalas „Medical press of New York“ 1888 metais rašė apie vyrą, kuris prarado ketvirtadalį smegenų, kai jį užspaudė tarp tilto ir laivo, kuriame jis tarnavo. Tilto sija nupjovė dalį kaukolės, gydytojai užsiuvo žaizdą ir konstatavo, kad sužeistasis prarado didelę dalį smegenų medžiagos bei kraujo, ir gyvens jis neilgai. Tačiau kai tik jis atsipeikėjo, iškart ėmė kalbėti ir netgi pats apsirengė, tarsi nieko nebūtų nutikę. Ir jeigu nekreipti dėmesio į nedidelį svaigulį, jis galėjo pasigirti puikiausia sveikata, kol po 26 metų nebuvo dalinai paralyžuotas.

Kitas atvejis. Kūdikis, gimęs 1935 metais Niujorko šventojo Vincento ligoninėje 26 dienas elgėsi kaip normalus vaikas: rėkė, valgė, judėjo. Išgyveno jis neilgai. Tik po skrodimo gydytojai pamatė, kad pas jį apskritai nebuvo smegenų.

1953 metais daktaras Janas Briuelis ir daktaras Džordžas Elbis Amerikos psichologų asociacijoje padarė pranešimą apie vieną jų operuotą vyriškį. Nors jiedu visiškai pašalino jam dešinį smegenų pusrutulį, vyriškis išgyveno. Be to, operacija, kaip teko įsitikinti nustebę gydytojai, praktiškai nepadarė jokios neigiamos įtakos intelektualiems paciento sugebėjimams.

Brazilų gydytojai Augustinas Ituriša ir Nikolas Ortisas paliudijo apie tokį atvejį. Kalbėdamas antropologų draugijoje, Ituriša papasakojo apie savo keturiolikmetį pacientą, kuris kentė didelius galvos skusmus. Iš pradžių gydytojai aiškino ligą smegenų abscesu. Berniukui mirus, skrodimo metu buvo nustatyta, kad jo smegenų audiniai visiškai atsiskyrė nuo kaukolės, kas turėjo baigtis žaibiška mirtimi. Tačiau berniukas dar kurį laiką gyveno, protavo ir buvo visiškai normalus.

Dar vieną įdomų atvejį turėjo vokiečių smegenų ekspertas Hufelandas. Darydamas skrodimą vyriškiui, kuris iki pat mirties momento buvo visiškai sąmoningas, ekspertas išvis nerado smegenų. Vietoje jų buvo tik apie 300 gramų vandens.

Is: anomalija.lt

HotMess rašė:
Kitas atvejis. Kūdikis, gimęs 1935 metais Niujorko šventojo Vincento ligoninėje 26 dienas elgėsi kaip normalus vaikas: rėkė, valgė, judėjo. Išgyveno jis neilgai. Tik po skrodimo gydytojai pamatė, kad pas jį apskritai nebuvo smegenų.

Dar vieną įdomų atvejį turėjo vokiečių smegenų ekspertas Hufelandas. Darydamas skrodimą vyriškiui, kuris iki pat mirties momento buvo visiškai sąmoningas, ekspertas išvis nerado smegenų. Vietoje jų buvo tik apie 300 gramų vandens.

Is: anomalija.lt

HotMess rašė:
Kitas atvejis. Kūdikis, gimęs 1935 metais Niujorko šventojo Vincento ligoninėje 26 dienas elgėsi kaip normalus vaikas: rėkė, valgė, judėjo. Išgyveno jis neilgai. Tik po skrodimo gydytojai pamatė, kad pas jį apskritai nebuvo smegenų.



Dar vieną įdomų atvejį turėjo vokiečių smegenų ekspertas Hufelandas. Darydamas skrodimą vyriškiui, kuris iki pat mirties momento buvo visiškai sąmoningas, ekspertas išvis nerado smegenų. Vietoje jų buvo tik apie 300 gramų vandens.

Is: anomalija.lt

Čia tai žiauriai

Kažkodėl skamba labai neįtikimai. Ypač apie atvejus be smegenų. Aišku, kad smegenys yra labai sudėtingas ir įdomus organas.. Bet kaip žmogus gali gyventi be smegenų? Na kūdikis tai gal ir įmanoma.. Bet vyriškis. Tikriausiai dėl kokių nor medžiagų ar dar balažin ko jos suiro.. Nes kitaip tikrai nebūtų galėjęs išgyventi.

per daug neįtikėtina.. Kaip žmogus be smegenų gali normaliai gyventi? tai neįmanoma, juk smegenys viską valdo

Tikrai netikiu jog žmogus be smegenų gali normaliai gyventi.Na nebent gal tik suparalyžuotas, arba gal kaip koks robotas ant ko nors valdomas (nu gerai čia mano vaizduotės vaisius:D) Bet smegenys ir yra žmogaus valdymo centras.

Simonna rašė:Tikrai netikiu jog žmogus be smegenų gali normaliai gyventi.Na nebent gal tik suparalyžuotas, arba gal kaip koks robotas ant ko nors valdomas (nu gerai čia mano vaizduotės vaisius:D) Bet smegenys ir yra žmogaus valdymo centras.

yra tik vienas budas taj isiaskinti. hehe

tai vat ir yra sielos įrodimas jei, žmogus neturi valdymo centro (smegenų), tai kas jį tada valdo?... ...O gi SIELA!!!

Radau kelias iliuzijas smegenims:

Atlikite tokį bandymą. Dvi monetas įdėkite į šaldytuvą, kad jos atvėstų (kokioms 20 min.). Tada padėkite jas ant stalo, o tarp jų padėkite tokio pat dydžio monetą, kuri yra kambario temperatūros. Tada smilių ir bevardį (na tą, ant kurio nešiojate vestuvinį žiedą) uždėkite ant vėsių monetų, o didįjį pirštą – ant „normalios“ monetos. Pamatysite, kad viduriniam pirštui irgi atrodo, kad jis jaučia vėsią monetą. Tačiau toji vėsumo iliuzija dings, jei ant vidurinės monetos uždėsite kitos rankos didįjį pirštą. Mat šiuo atveju lietimo signalai iš skirtingų rankų keliauja į skirtingus smegenų pusrutulius.

O dabar pabandykite kažką visiškai skirtinga. Uždėkite kairės rankos didįjį pirštą ant smiliaus (sukryžiuokite juos) taip, kad gale susidarytų tarsi maža „v“ raidė. Dabar tą „v“ uždėkite sau ant nosies. Stebėtinai daug šį „Aristotelio iliuzijos“ testą atliekančių pasakys, kad jaučia turį dvi nosis!

Kodėl taip nutinka? Vienas aiškinimų, kad smegenys lietimo jutimus priima, tarsi pirštai būtų normalioje padėtyje (t.y. nesukryžiuoti). Tada jie tikisi, kad nosis turi būti tam tikroje piršto pusėje. Kai jie jaučia nosį esant skirtingose abiejų pirštų pusėje, vienintelis būdas, kaip smegenys sugeba tai „paaiškinti“ yra, kad „aš turiu dvi nosis“.

Dar vienas bandymas. Paimkite ploną vielą ir suspauskite ją tarp delnų. Nieko ypatinga, ar ne. Tada imkite trinti delnais (viela tebėra tarp jų). Jūs pajusite, kad tarp delnų yra kažkas panašaus į želė ar aksomą. Kas sukelia tokią iliuziją, dar reikia nustatyti.

Toliau, galite priversti rankas kilti. Atsistokite tarpduryje ir stumkite staktas nuo savęs. Po kokių 40 sek. pasitraukite ir atsipalaiduokite. Stovėdami įprastai, nuleiskite žemyn rankas. Daugelis pajus, kad rankos nevalingai kyla, tarsi prie jų būtų pririšti helio pripildyti balionai. Matyt smegenys įsimena tą buvusį stūmimą kaip „neutralią“ būseną ir bando ją atstatyti.

Visa tai rodo, kad mūsų smegenų jutimų apdorojimo sritys nėra pasyvios iš jutimų organų ateinančios informacijos priėmėjos. Jas reiktų įsivaizduoti tarsi esant dinaminėje pusiausvyroje su išoriniu pasauliu stengiantis nuolat atsižvelgti į pakitusią aplinką.

įdomu. Ką galvojo tie besmegeniai, su vandeninėm smegenim?

Man galvą rytoj švies įdomu ras smegenų

iliuzijos tikrai įdomios, išbandžiau su viela ir dviem nosim bet netikiu, kad žmogus gali gyventi be smegenų. su dalim smegenų - gal, bet visai be jų...