Šiandien žiūrėjau filmą
tai va,paziurėjau.Šiaip visai nieko filmas,man patinka europietiški filmai tuo,kad nevengia žiaurumo ir gana realistiškai pateikia karą,bet vietomis atrodo,kad bandyta filma padaryti kuo žiauresnį,kuo labiau šokiruojantį.Duočiau 6 - geresnis nei vidutinis.  Šiandien žiūrėjau Intolerance.Nepatiko. ^^
Remember Me (2010) - nors ir labai jau sentimentaliai viskas pavaizduota, vis tik nesugraudino. ir pabaiga kažkokia be ryšio, 5/10
Walk the Line (2005) - puiki vaidyba, istorija, viskas patiko. filmas įtraukia nuo pat pradžių iki pabaigos. vienas iš tų, kurį norėtųsi ir antrą kartą kada peržiūrėti, 910 Let Me In (2010) - pats filmas nėra labai prastas, bet lyginant su originalu daugiau 6 nevertas.
Machine Gun Preacher (2011) - filme nuo pat pradžių kliūna neįtikimas, prastai sukurtas scenarijus. blogiukas ką tik išėjęs iš kalėjimo, vieną dieną dar vartoja narkotikus, bado žmogų su peiliu, kitą staiga atsiverčia, tampa tikintis ir vyksta padėti vargšams Afrikos vaikams. daugiau kaip 3 nevertas,
A Serious Man (2009) - turbūt pats neįdomiausias ir nuobodžiausias Coenų filmas, 3/10 Siberie, Monamour (2011) - įstrigo, sužavėjo ir visaip kitaip tiesiog tobulas filmas, dar ilgam pasiliksiantis širdyje, 10/10
kadangi mėgstu žiūrėti rusiškus filmus, tai paskui žiūrint kaip amerikiečiai juos vaizduoja, dažnai atrodo nevykusiai. kaip ir šiame filme, daug klišių, stereotipų, vietomis atrodo kad režisieriui svarbiau nufilmuoti kokią žiūrovus šokiruojančią sceną, o kiek tai atitinka tikrovę ir ar išvis tinka scenarijui jau lieka antram plane. spoil:kad vairuotojas Nikolajus yra slaptas faras aišku vos ne nuo filmo pradžios, kas irgi atima dalį įdomumo. be to, ir pabaiga silpnoka.
filmui nebūtina būti tikroviškam.O ir šiaip,taigi filmuojama pagal scenarijų,kaip gali scena netikti scenarijui?
Behind The Candelabra (2013) - mane nuoširdžiai stebina Holivudas.Soderbergh'as visad buvo toks +- režisierius,didžioji dalis jo filmų yra šiek tiek geriau nei vidutiniai.Bet kai vyrukas susiima į rankas ir sukuria tikrai unikalų ir stilingą filmą,visos studijos atsisako jį rodyt,nes ala per daug "gėjiškas".
 Tipo svarbu,kad į rėmus tilptų,o meistriškumas antroj vietoj.Aišku,nemeluosiu,iš pradžių šita gėjų meilės istorija pasirodė kiek nemaloni,gal net juokinga,bet nu nesunku pamatyt kaip genialiai nufilmuotas filmas,kokia pompastika ir kaip ji dera su išlepusia įžymybių kultūra.Vaidyba išvis superinė,nors man Douglas'as labiausiai patiko,bet turit pamatyti,nes tokį personažą sunku apsakyt. Be viso to,man labiausiai patinka istorija šitam filme,labai labai tobulai pastatytas filmas,tikslingas,greitas,dramatiškas,bet ne per daug sentimentalus,nėra jokių moralų,tiesiog dviejų žmonių susipynęs gyvenimas - išvadas darom patys.Man,tiesą sakant,labai priminė Scorsesės stilių,kuris yra pasakojimo genijus,mano nuomone.Žodžiu,duodu 8,nes retai duodu daugiau po pirmos peržiūros ir vertinu tik subjektyviai.Pažiūrėkit šitą filmą ir pasiūlykit dar kam nors.
Gravity
Ypatingo įspūdžio nepaliko. Taip, filmas gražus, estetiškai pateiktas, yra įtemptų scenų ir t.t., bet nėra jokio savitumo. Filmas neišsiskyrė nei kaip sci-fi atstovas, nei kaip drama, nei apskritai kaip kvapą gniaužianti istorija, kurią kažkam privalu papasakoti, o kažkam - išgirsti. Tiesiog viskas slydo ir praslydo kažkur tai kosmosais, neužkabindamas jokių emocijų. Nors toks filmas lyg ir turėtų kažkiek sudirginti... Aišku, žiūrėti nuobodu nebuvo (nes na Holyvudas), bet išliekamosios vertės filmas tikrai neturi.
Kodėl teigiat,kad Gravity filme nėra savitumo? Man Gravity savitas vien tuo, kad tai turbūt yra vienas is geriausiu bandymu parodyti su kuo susiduria astronautai kosmose. Žiūrėdamas šį filmą momentais atrodė, kad žiūriu Kubriko Kosmoso Odiseja, ar Malicko Tree of life. Vizualiai tai nuostabus filmas, labai įspūdingos Žemės scenos. Mane asmeniškai sužavėjo scenos, kai palydovu nuolaužos tiesiog sudaužo kosmine stoti ir visa tai visiškoj tyloj. Pats filmas yra greičiau įtempta drama, o ne sci-fi. Pati filmo idėja nėra nauja – žmogaus pastangos išgyventi labai atšiauriomis sąlygomis. Tokio žanro filmu yra gana daug. Bet vienas ryškus skirtumas, mano nuomone, yra tai, kad esi vienas prieš visa plačia visata, tačiau jautiesi kaip uždarytas mažame kambaryje. Nėra nieko kas galėtum tikėtis pagalbos, nėra kur prisiglausti, nėra jokios saugios vietos. Gelbėjimo valtyje vandenyno vidury, bent turi iliuzija, kad kažkur gali nuplaukti, o kur ir kaip nuplaukti atvirame kosmose. Esi visiškai bejėgis, gali tik grožėtis visatos didybe arba ja keikti. Tai yra stebinanti, bet kartu ir šiurpinanti vieta ir sis filmas tai puikiai perteikia. Pagrindine veikėja netekusi dukters, praradusi gyvenimo džiaugsmą ir norą gyventi. Priešingybė Kowalskis, kuris i viska sugeba žvelgti su dalele optimizmo ir net didžiausioj bėdoj įžvelgti kažką gero. Filmas apie Stone transformacija, ji suranda vilties ir noro gyventi, ji nusprendžia nebeplaukti pasroviui, bet atsistoti ant kojų ir pradėti gyventi. O norint tai padaryti pirmiausiai jai reikia grįžti namo. Pirma karta po savo dukters netekties ji suprato, kad turi kur sugrįžti. Filmo mintis tame, kad reiki susitaikyti su praradimais, netektimi ir gyventi toliau. Nes toks yra gyvenimas. Žiaurus ir kartu stulbinantis kaip ir visata. ‹ Įvairūs ‹ Filmai, TV, knygos |
