Scenos baimė

Ar turite scenos baime? Jei taip, tai kaip su ja kovojate?

Kai užlipu ant scenos labai bijau
O po to kai įsijaučiu nieko nebijau

Anksčiau visai nebijojau, dabar vėl bijau, nes mažai renginių vyksta...

Praeitais metai žiauriai drebėdavau
Dabar normaliau, gal apsipratau
Bet negaliu pasakyt, kad visiškai atsipalaidavęs dainuoju, vistiek yra viduj virpuliukas kažkoks, kuris trukdo atsipalaiduot. Gal čia atsakomybe vadinasi?

Aš turiu dvi baimes: viena, kad gali nepasisekt kažkos ir visai malonus virpuliukas Dėl pirmos "baimės" visa užkaistu ir tada garsas nuostabus būna (groju fleita)

Makalytė Skruzdėlytė rašė:Aš turiu dvi baimes: viena, kad gali nepasisekt kažkos ir visai malonus virpuliukas Dėl pirmos "baimės" visa užkaistu ir tada garsas nuostabus būna (groju fleita)

tai tau jaudinimasis padeda

Chimmmera rašė:tai tau jaudinimasis padeda

Be absoliučiai jokio jaudulio, manau, net neįdomu būt ant scenos

Ervinas rašė:Pas mane ne tai kad baimė, o paranoja

Ekhem, išsiaiškink po pirma kas ta paranoja.

O šiaip, ką žinau. Manyčiau, kad neturiu scenos baimės. Aišku, nejaukumas yra. Bet ne baimė.

Jomajo, nieko blatno ta baimė.. Sunkiausia ir baisiausia būna, kai rengi tą ranginį, scenarijų.. Be to, daug kas priklauso ant kokios scenos bei koks renginys.. Renginiuose kur vedu aš, tai dažniausiai laisvai reikia kalbėti, tai nesunku..

Turiu ;} Bet susitvarkau su ja. Neparodau visiems, nu nebent mato, kad rankos dreba ; D nes jeigu reikia laikyti mikrofoną ir ekspromtu kalbėti, tai tada vai vai kaip dreba man jos.
Bet galiu šokti, vaidinti, vesti renginį (Nu vedžiau ir žiauriai patiko). Svarbiausia, kad nieko neplanuoto. Viskas man jau turi būti žinoma iš anksto. ;}

Na nežinau.

Aš ir draugas stovim užkuliusiuose, kalbam..
- Jaudiniesi, Simai?
- Šiek tiek, kaip visada..
- Sunkiausia jau padaryta, dabar tai tik paplepėt reikės..

visada tai prisimenu,kai tenka lipt ant scenos.. works good