Savanorystė
53 pranešimai(ų)
• Puslapis 3 iš 4 • 1, 2, 3, 4
esu buvusi vaikų namuose su klase, ten apie 3-4 valandas praleidom. nunešėm jiems žaisliukų, vyresniems knygelių ir daug laiko su jais praleidom. išėjom beveik visi apsiašaroję. po to nusprendžiau, kad niekada nepaliksiu savo vaiko vaikų namuose.
dar esu įsitikinus, kad vos sulaukus 18 eisiu duoti kraujo. savanoriškai.
Savanorystė - labai daug gerų emocijų ir patirties suteikiantis reiškinys. Visiems labai rekomenduočiau nors sykį pamėginti. O kaip sakoma kartą paragavęs negali sustot
 Beje kartais gana sunku atrasti vietų saviraiškai, tai esu atradusi labai neblogą puslapiuką www.savanoriaujam.lt daug savanoriško darbo skelbimų 
Man labai gera matyti tuos, kurie nebijo ir nesibodo savanoryste.
Šiek tiek liūdna, kad kai kurie nežinom nuo skiriasi savanorytė nuo darbo...Kita vertus, tai parodo kokias vertybes jis labiau vertina. Bet taip pat suprantu, kad gebėjimas savanoriauti turi kilti iš žmogaus vidaus. Tas, kuris širdyje nenori būti savanoriu, niekada netaps tokiu, kuris būtų pavyzdys kitiems. Pati savanoriauju jau ketvirtus metus (pirmus 3 int. svettainėje, dabar rimtesnėje organizacijoje) ir žinau, kad tik atsidavęs savanorystei žmogus gali pasiekti tų rezultatų, kurių tikisi.
labutis
 labai prasau visu paneliu/moteru pagalbos uzpildant trumpa anketele mano bakalauro darbui apie Moteru dalyvavimo savanoriskoje veikloje tendencijas. busiu sirdingai dekinga http://manoapklausa.lt/apklausa/272384938/1/ 
Buvau kaip tik praeitą sekmadienį Kaune, ten renginiai savanorystei populiarint buvo. Šiaip esu porą kartų savanoriavus. Patiko. Ir nebuvo jokio noro prieš kitus pasipuikuot, kad va, pažiūrėkit kokia aš gera, už dyką kitiem gera darau. Tiesiog man pačiai smagu žinot, kad padariau kažką neskatinama materialinių gerovių siekio. Tuo pačiu ir įdomi patirtis, įgaunama naujų įgūdžių, galų gale ugdoma tolerancija.
Esu maltos ordino savanorė. Teko dalyvauti akcijoje "Maisto bankas", taip pat vedėm lyderių kursus vaikams iš dienos centro ( buvo linksma ir sunku), kartais apsilankome senelių namuose. Savanoriauju, nes visuomet yra gera padėti ir nuveikti kažką prasmingo, o ne tik būti parazitu šioje visuomenėje, kuris siekia tik naudos sau.Visgi manau, kad ši veikla skirta ne man, nes pernelyg daug žmonių ir pernelyg daug bendravimo.
aisiu jaučiu į vaikų gerovės centrą pasavanoriaut, šiandien buvau, tai kžn, labai susimasčiau, o dar tokia mergytę mielą pamačiau (čia ne pošlas bairis), vienas dantis, išsižiojus, žiūro tiktais taip į visus, o ten visi vaikai paimti iš alkoholikų tėvų...užguiti tokie, užsidarę. iš tikro pagailo, o dar kai papasakojo, kad labai džiaugas kai koks studentas ateina tai išvis, kodėl gi ne
Savanoriauju jau kelis metus. Tik, kad savanoriauju įvairiuose renginiuose, rungtynėse, ambasadoj ir pnš. Aišku, iš pradžių pradėjau savanoriaut, dėl to, kad nemokamai rungtynes pažiūrėt, ir panašiai
 , bet kažkaip vėliau peraugo tai labiau į tokį savęs tobulinimą - savanoriaudama stengiausi geriau pažinti save, susipažinti su naujais žmonėmis, pamatyti, kokiose situacijose jaučiuosi gerai, kad nuspręsčiau kokią profesiją pasirinkti.Dabar manau subręndau šiek tiek kitokiai savanorystei: norėčiau savanoriauti kokiose labdaros organizacijose, kur manau tikrai galėčiau pažvelgt į gyvenimą kitu kampu
pernai buvau savanoris bliuzo naktyse. visai patiko, tik gal kiek vargina tas nesibaigiantis bendravimas su žmonėmis, bet įspūdžių buvo daug. dar darbavausi vaikų globos namuose, antrą kartą nežinau ar galėčiau... paveikė, besibaigiant darbui išėjau su ašaromis akyse.
53 pranešimai(ų)
• Puslapis 3 iš 4 • 1, 2, 3, 4
‹ Diskusijos ‹ Gyvenimas |
