1973 metais psichologas Deividas Rouzenhanas (David Rosenhan) pavargęs nuo pseudomokslinių psichoanalitinių psichiatrų išvedžiojimų sugalvojo eksperimentą. Tam prisikalbino dar septynis draugus, iš kurių nė vienas nesiskundė psichinėmis ligomis.
Jie susigalvojo pseudonimus, melagingas profesijas ir tuomet visi kartu išvyko į skirtingas psichiatrijos ligonines, išsidėsčiusias po visą Ameriką. Sutartu laiku kiekvienas apsimetėlis pasakė budinčiam psichiatrui, kad galvoje girdi balsą, kuris sako žodžius „tuščias“, „įdubęs“ ir „dunkstelėjimas“. Tai buvo vienintelis jiems leidžiamas melas, visais kitais atvejais jei turėjo elgtis visiškai normaliai.
Visiems aštuoniems iš karto buvo diagnozuota beprotystė, ir jie buvo paguldyti į ligonines. Septyniems buvo pasakyta, kad jie serga šizofrenija, vienam nustatyta maniakinė depresija.
Rouzenas manė, kad eksperimentas truks porą dienų. Ligoninių gydytojai nenorėjo išleisti visų aštuonių draugų devyniasdešimt dienų, nors visi elgėsi visiškai normaliai nuo tos akimirkos, kai juos paguldė gydyti. Kai gydytojai paklausdavo, kaip jie jaučiasi, visi atsakydavo, kad puikiai. Visiems apsimetėliams buvo skirti stiprūs antipsichoziniai vaistai.
Tebuvo vienintelis būdas ištrūkti iš ligoninių. Jie turėjo sutikti su psichiatrų diagnozėmis apie savo pamišimą ir tada vaizduoti, kad jų būklė gerėja.
Vėliau, viena iš psichiatrijos ligoninių paragino Rouzenhaną atsiųsti jiems dar daugiau apsimetėlių bepročių, tikindama, kad šį kartą juos atpažins. Rouzenhanas sutiko, ir po mėnesio ligoninė iškilmingai pranešė atpažinusi keturiasdešimt vieną apsimetėlį. Rouzenhanas atskleidė, kad jis nepasiuntė nė vieno savo žmogaus į ligoninę.
Rouzenhano eksperimentas
2 pranešimai(ų)
• Puslapis 1 iš 1
2 pranešimai(ų)
• Puslapis 1 iš 1
‹ Įvairūs ‹ Straipsniukai |
