Galite įdėti nuotrauką,pridurti kokio žanro knygas skaitantiems,toji knyga turėtų patikti.
Rekomenduoju
Na o aš rekomenduočiau paskaityti ''Laura''. jos yra penkios dalys, ir visos man labai patiko
[img]http://u.stats.lt/i/20090522131437/images[2].jpg[/img] Čia pirmoji dalis,kuri vadinasi ''Laura ir Aventeros paslaptis'', o kitos tai nežinau ar bus iš eilės, nes net nebepamenu  Jos visos yra apie mergaitę Laurą, kuri turi nepaprastų galių. Ji yra gimusi trylikto mėnesio tryliktą dieną, ir kaip ir visi tą dieną gimę žmonės, tryliktojo gimtadienio proga sužino apie savo galias. Ir visose knygose Laura tarnauja Šviesai, ir stengiasi Išlaisvinti savo Tėtį, o paskui ir Mamą iš Aventeros. Na spėju kad per labiausiai nesudominau savo aprašymu, bet juk aš ne rašytoja  . na galiu tiesiog nuoširdžiai pasakyti, kad labai geros knygos. jose yra apie 400-500 psl, bet vieną tokią knygą aš perskaitydavau per kokias dvi savaites mokslo metais. o vasarą iš viso gal per 3 ar 4 dienas. na o čia kitos dalys:
[img]http://u.stats.lt/i/20090522132205/images[7].jpg[/img] ''Laura ir Septynių mėnulių antspaudas''. [img]http://u.stats.lt/i/20090522132231/images[6].jpg[/img] ''Laura ir Sidabrinės Sfinksės mįslė''. [img]http://u.stats.lt/i/20090522132256/images[3].jpg[/img] ''Laura ir Drakonų karalių prakeiksmas''. [img]http://u.stats.lt/i/20090522132321/images[1].jpg[/img] ir paskutinioji ''Laura ir Šviesos labirintas''. Na o jei kas nors susidomėjo, jų kaina knygynuose apie 30Lt, bent jau buvo kai nebuvo nežmoniškai pakeltas pvm'as. Arba galite pasiimti iš bibliotekų. Nepykite kad okios mažos nuotraukos, didesnių neradau... 
Beje nepasakiau kad šių knygų autorius yra Peter Freund.
Romane Michaelas Cunninghamas vėl mums siūlo elegantišką pasakojimų triptiką apie personažų, gyvenančių skirtingais laikais, pasirodančių skirtingais pavidalais, trijulę: paauglį berniuką, vyrą ir moterį. Pirmoji romano dalis, pavadinta „Mechanizmo gelmėse“ – niaurus pasakojimas, kurio veiksmas vyksta pačiame Pramoninės revoliucijos įkarštyje, kai žmonės susiduria su jiems iki tol nepažįstama naujojo, mechanizuoto amžiaus realybe. „Vaikų Kryžiaus Žygis“ perkelia į dvidešimt pirmojo amžiaus pradžią; parašytas juodojo trilerio dvasia, veda skaitytoją teroristų grupuotės, sprogdinančios bombas įvairiose, iš pažiūros – visai atsitiktinai pasirinktose miesto vietose, pėdsakais. Trečiojoje dalyje „Beveik grožis“ nusikeliame į ateitį, į Niujorką po šimto penkiasdešimties metų, ir išvystame miestą, kuriame knibždėte knibžda pabėgėlių iš kitos planetos – pirmosios, kurią aptiko žmonės. Visus tris tarpusavyje susijusius, į visumą susiliejančius epizodus lydi pranašinga Walto Whitmano figūra – poeto, kuris žadėjo savo skaitytojams: „Nėra naudinga nei vieta, nei laikas... Aš su jumis ir aš žinau, kaip yra“. Nuo saves pasakysiu, kad visos trys dalys atrodo parasytos skirtingo autoriaus, nes rasymo stilius pasikeicia, lyg pamoderneja pagal aprasoma laikmeti ir atspindi to meto gyvenimo tempa. Trecia dalis primena fantastika, kas dar labiau itraukia i siuzeta. Visas dalis vienija... kiekvienas skaitytojas randa savo sasaju.  Kam patinka romanai, praskiesti lengva psichologija, tam patiks sis kurinys. Paskutinį kartą redagavo Paulius 2009 Geg 22, 18:19. Iš viso redaguota 1 kartą.
Pvz. Man tai jos tikriausiai nebeįdomios būtu,nes aš jas skaičiau,kai man buvo 9 gal. Tai man jau tokios nebeįdomios. Jau labiau traukia kur pamastyt reikia,kai skaitai. Susimąstai apie gyvenimą apie jo tikslus ir t.t..
Pasiūlysiu jums knygą (iš mano šių metų skaitytos privalomos literarūros), kurią tikrai verta perkaityti. Neteisybė ir mano pačios didelis noras kaip nors pateisinti dukterų poelgius, ne kartą suspaudžia širdį. O perskaičius ir pastebėjus, kad čia nėra visko pabaiga, norisi kurti toliau ir tęsti galbūt teisingesnį likusių veikėjų gyvenimą. :]
Onorė de Balzakas Tėvas Gorijo 
Visas mano gyvenimas – mano dukterys. Jeigu jos linksmos, jeigu jos laimingos, gražiai išsipuošusios, jeigu jos vaikščija kilimais, tai argi svarbu, kokius drabužius aš nešioju arba koks tas guolis, kuriame miegu? Man nė kiek nešalta, jei tik joms šilta, man nė kiek neliūdna, jei tik jos juokiasi. Neturiu kitų sielvartų, kaip tik jų sielvartus. Kai jūs būsite tėvas, kai jūs, išgirdęs čiauškant savo vaikus, tariste sau: “Tai mano paties dalis”, kai jūs pajusite, kad tos būtybės suaugusios su kiekvienu jūsų kraujo lašeliu irk ad jos – gražiausias t kraujo žiedas – nes taip yra! - jums tuomet atrodys, kad esate jų kailyje, jums atrodys, kad ir jūs judate, kai jos vaikščioja. Jų balsas man aidi visur. Kai jos liūdnos,, jų žvilgsnis stingdo man kraują. Kada nors jūs patirsite, kad galima būti labiau laimingam jų laime negu savąja. "Tėvas Gorijo" - tai socialinis-psichologinis romanas, kurio tema - šeimyninių santykių irimas. Pagrindinė romano problema - vaikų nedėkingumas tėvams. Tėvas Gorijo, buvęs makaronų įmonės darbininkas, bado metais susikrovė nemažą turtą. Augina jis dvi dukteris, jas beprotiškai myli, lepina, nori, kad jos būtų laimingos. Tėvas dukroms atiduoda viską ir nieko iš jų nereikalauja. O ištekina pagal išskaičiavimą. Turtas, gera padėtis dukras dar labiau sugadina- savo tėvą apgyvendina ponios Vokė pensione. Taip ir miršta Gorijo vienas, visko netekęs, bet atsidavęs savo svarbiausioms gyvenimo moterims. ‹ Įvairūs ‹ Filmai, TV, knygos ‹ Knygos, žurnalai |
tiesą sakant, jis man daug kartų įdomesnis už Šerloką Holmsą, ką pamini ir kritikai.
