vaikystėj, pamenu, mėgdavau žiemą, dabar kažkaip nebelabai. šalčiausias metų laikas visgi, slidu visur, to sniego kalnai/per akis jau. žiemą man visad kažko nuotaika suprastėja ;s
laukiu, kad tik greičiau jin baigtųsi :]
SniegasSniegas. Niekas nepaneigs, kad grqažu. Bet... O kai nervina, kai per kokias pusnis varyt reikia, po kiek laiko batai peršlampa, kojos sušąla, visas malonumas dingsta. Ir kai išmaudo nepatinka
brrr nu kai pati maudau tai kitas reikalas na, bet kai dabar sergu, tai aš būčiau nieko prieš, jei taip ryt pabundu ir...žalia, saulutė šviečia..mmm Kai būna žiema , tu sėdi kokioj matiekoj ir tau taaip nuobodu..
Tu pamatai ,jog pirmą kart šią žiemą pradeda snigti. Tuomet tu pradedi klykti : Žiūrėkit SNINGA. Būna beprotiškai smagu ir gražu. : ) (bent jau mano tokia reakcija kiekvienais metais. Bet paskui po savaitės, dviejų ar po mėnesio tu miršti kaip pasiilgai vasaros. Tu tiesiog negali pakęsti to sniego kuris tau painiojasi po kojom... Na ,o šiaip sniegas man sukelia kokius jausmus ? Hmm.. Džiaugsmą ir.. Kažkokį jausmą kurio apibūdint negaliu. Na ir man visuomet šalt pasidaro. ‹ Diskusijos ‹ Gyvenimas |



brrr 



