Nostalgija

Nostalgija - ilgesingas idealizuotos praeities prisiminimas, apgailestavimas

Asmeniškai mane - apima dažnai. Kartais pačiu netikėčiausiu metu.
Jei atvirai, ką reiškia nostalgija Jums? Draugaujat ar pykstatės su idealizuotais savo prisiminimais?

Kartais aplanko. Nesijaučiu kažkaip blogai ar pan., džiaugiuosi, kad taip kažkada buvo :)

Aplanko dabar gan dažnai.. Dėl daug ko... Liūdna labai pasidaro, norisi verkt ir tiek, bet kažkaip susitaikau, ir užsimirštu, pavyksta mintis nukreipt..

Va, kaip tik prieš por1 dienų toookia nostalgija buvo vasarai..
Juk ne visada prisiminimai yra linksmi..

Jaučiu nostalgija seniems laikams, kurie buvo patys geriausi- tai yra paauglystej ir vaikystej, o dabar kuo toliau tuo gyvenimas sudėtingesnis daros..

Aš taip pat senoms dienoms jaučiu nostalgija.. Buvusiai meilei taip pat. Kuo toliau laikas eina, visada gyvenimas sudėtingesnis daros.
Bet manau nereikėtų sedėt ir galvot kas buvo, reikia galvot apie dabartį. Arba padaryt taip, kad nauji prisiminimai būtų geresni už senuosius

pkutiniu metu gan dažnai save pagaunu sėdint ir žiūrint į vieną tašką, mąstant apie dalykus, kurių laaabai pasiilgau ir tt. ai nu visad mane žiemą depresiškų nuotaikų banga su nostalgiškai prisiminimais aplanko, nieko nauja.

Būna būna. Bet tada apsidžiaugiu, kad visgi mano gyvenimas nėra š krūva ir jame nutiko gražių dalykų, tai stumia priekin

gan dažnas reiškinys mano gyvenime.

pastaruoju metu gana dažnai aplanko

Aplanko ir mane, ką darysi - nepabėgsi nuo prisiminimų. Paskutiniu metu kažkaip ne taip dažnai tik tenka pasinerti į nostalgiją. Galbūt jau pradedu pamiršti tam tikrus prisiminimus, o gal tiesiog toks gyvenimo tarpsnis.
Bet nostalgija mano gyvenime apskritai - ganėtinai natūralus reiškinys. Kaip kvėpavimas.

beveik niekad nejaučiu,išvis nemėgstu galvot apie praeitį,juolab galvoti apie ją gerai.O nostalgiją jaučiu nebent kažkokiem laikam,kuriose net negyvenau,to turbūt net negalima nostalgija vadinti.

Gabe7, nepavadinčiau to jausmo nostalgija ir aš, bet galiu tvirtai ir atvirai pripažinti, jog pastaruoju metu išgyvenu LYGIAI tą patį ką ir Tu (kaip sakei). "Nostalgija laikam, kuriuose net nebuvau" arba nostalgija (?) vietom, kurias kažkur mačiau, bet niekad jose nesilankiau (ir ko gero niekad neapsilankysiu).
Nors kaip jau ir sakėm, nostalgija to reiškinio turbūt nepavadinsi.

Nostalgija mane aplanko labai dažnai. Jei esu viena, neturiu veiklos, pradedu mąstyti apie savo praeitį ir pajaučiu, kad tikrai jos ilgiuosi.
Bet, kaip kažkas jau minėjo, nostalgija yra ganėtinai natūralus reiškinys, niekur nuo jos nepabėgsi.

Man tai nepatinka tas žodelis „idealizuotas“. Jis nostalgijai suteikia neigiamą atspalvį.

Džiaugiuosi, kad atsirado žmogus, parašęs šią temą ir paskatinęs prisiminti tai, ką kartais užmirštame: kad mūsų gyvenime buvo kažkas gero ir mielo neskaitant tų pilkų niūrių dienų prieš ir už.

Nostalgija puikus jausmas, jeigu nesuėdi savęs dėl dabartinio gyvenimo, o moki džiaugtis jos duodamais turtais. Tad reikia mokėti valdyti šį jausmą ir mėgautis juo po truputį, ką ir stengiuosi daryti :]