Tai reali istorine asmenybe, gyvenusi 1560-1614 metais.
1575 metu pavasari, budama penkiolikos, Elizabeth Bathory istekejo uz desimcia metu vyresnio grafo Ferencz Nadasdy. Vyras prisijunge garsia ir garbinga zmonos pavarde prie savosios, taigi, Elizabeth issaugojo savo mergautine pavarde, su kuria ir pagarsejo kaip “kruvinoji grafiene”. Kadangi didzioji vyro aistra buvo karas, Elizabeth beveik visus 25 savo santuokos metus praleido viena, ir suprantama, kad poniai gyvenimas daresi vis nuobodesnis ir nuobodesnis. Retkarciais ji paskirdavo viena kita mirties bausme, valandu valandas grozedavosi savo atvaizdu veidrodyje ir turejo galybe jaunu meiluziu.
Taip jau nutiko, kad Elizabeth Bathory pradejo dometis okultiniais dalykais. Raganavimo meno ir juodosios magijos ja moke senmerge, vardu Dorothea Szentes, kartais dar vadinama Dorka, kuri garsejo kaip tikra ragana. Veliau Dorka tapo Bathory desiniaja ranka ir nevenge skatinti sadistiniu grafienes polinkiu. Padedama Dorkos, Elizabeth pradejo aukleti savo tarnaites, kankindama jas pozemio kambaryje. Siose makabriskose bausmese grafienei talkindavo jos sena aukle Iloona Joo, tarnas Johannes Ujvary ir kambarine Anna Darvula (manoma, kad ji buvo Elizabeth meiluze).
Padedama sios sutves, Elizabeth Bathory paverte Csejthe pili tikru pragaro prieangiu. Ji visada surasdavo priezasti nubausti ar pakankinti savo jaunas tarnaites. Ji megdavo isrengti auka nuoga ir caizyti ja rimbu. Merginai daugiau kliudavo is priekio, o ne is uzpakalio ne tik todel, kad butu padaryta didesne zala, bet ir todel, kad grafiene norejo matyti aukos veida, iskreipta siaubo, baisiu grimasu ir mirties agonijos. Elizabeth taip pat mego badyti auku kunu jautrias vietas, ypac panages.
1600 m. mire Ferencz, ir butent tada prasidejo tikrasis Elizabeth Bathory teroras. Visai pries pat vyro mirti atsitiko kai kas, kas pakeite Elizabeth gyvenima. Jai jau buvo netoli keturiasdesimties, ir tai atsispindejo jos isvaizdoje. Elizabeth bande slepti rauksles, gausiai vartodama kosmetika, taciau tai negalejo nuslepti fakto, kad ji sensta ir yra beprarandanti savo ankstesni grozi. Taigi, viena diena atsitiko stai kas.
Jauna kambarine sukuodama netycia pestelejo Elizabeth Bathory plaukus. Isiutusi grafiene taip stipriai trenke merginai i veida, kad siai pasipyle kraujas is nosies ir aptaske grafienes ranka. Kai kraujas paliete jos oda, Elizabeth staiga pajuto, kaip i ja persismelkia jaunos kambarines odos gaivumas. Taigi, ji pasikviete Johannes Ujvary ir Dorką, liepe isrengti mergina, ir, laikydami jos rankas virs didelio kubilo, jie perpjove jos arterijas. Kai mergina mire, Elizabeth ilipo i kubila ir issimaude savo kambarines kraujyje. Dabar ji buvo isitikinusi, kad atrado amzinos jaunystes paslapti. Ji atrado, kad kraujas yra gyvenimas.
Visus tolesnius desimt metu Elizabeth Bathory patiketiniai tieke jai jaunas grazias merginas is aplinkiniu kaimu, neva samdydami jas tarnaitemis i Csejthe pili. Pilyje merginos buvo kankinamos ir zudomos, kad grafiene galetu nusimaudyti ju kraujyje. Retkarciais ji netgi isgerdavo ju kraujo, taip tikedamasi igauti savotisko vidinio grozio. Taciau netrukus Elizabeth pradejo suvokti, kad paprastu dailiu merginu kraujas neypatingai padeda jos odai. Prireike geresnio kraujo. Elizabeth pradejo rinktis aukstesnes kilmes merginas. Sios kilmingos merginos buvo naudojamos lygiai taip pat, kaip ir ju dailios nekilmingos pirmtakes.Elizabeth pasielge labai neapdairiai. Zmones is aplinkiniu kaimu pradejo kalbeti ir viska issiaiskino.
1611 m. ivyko teismas, kuriame buvo pateikta apie 650 vardu auku, kurios buvo surastos grafienes apartamentuose. Taciau teismas buvo labiau panasus i sou, tik siekiant sudaryti oficialumo ispudi. Pilna teismo stenograma siuo metu saugoma Vengrijoje. Visi keturi Elizabeth bendrininkai buvo nuteisti myriop. Tuo tarpu pati Elizabeth nebuvo patraukta i teisma ir teisiama. Jai tik buvo uzdrausta isvykti is savo pilies.
Taciau ir ji sulauke bausmes uz savo nusikaltimus. Vengrijos imperatorius pareikalavo ja iki gyvos galvos ikalinti jos pacios pilyje. I Csejthe pili buvo atvezti murininkai, kad uzmurytu grafienes miegamojo langus ir duris, jai paciai esant viduje. Buvo palikta tik nedidele anga paduoti maistui. Cia Elizabeth Bathory privalejo praleisti likusias savo gyvenimo dienas.
1614 m., praejus ketveriems metams po uzmurijimo, vienas is grafienes kalejimo priziūretoju atrado jos maista nepaliesta. Vogciomis zvilgtelejes pro mazyte anga i Elizabeth cele, jis pamate ja gulincia kniubscia ant grindu. “Kruvinoji grafiene” Elizabeth Bathory mire budama penkiasdesimt ketveriu.
Na, ką manot?
tik jį skaitydama jaučiau lyg deja vu ( man atrodo kad jau jį kažkur skaičiau, gal net šitam forume?) Pamišėle ta grafienė, šiais laikais tokia atsidurtų psichuškėj 
sadiste dar 
